Į Lukiškių aikštę sugužo balsuoti įvairaus amžiaus žmonės. Dar prieš pietus, apie 11 valandą, žmonės aktyviai ėjo balsuoti, ir rikiavosi eilėse. Apklaustieji atsiliepė, jog yra nusivylę statistika, jog savo balsą atidavė tik 36 procentai gyventojų iki 30 metų pirmajame rinkimų į Seimą ture.
79-erių senjorė: kad žmonės pajustų geresnį gyvenimą kaip ES žmonės gyvena
Viena iš šiandieną pasirodžiusių asmenų, kuriai parūpėjo ateiti balsuoti, buvo 79-erių metų Stasė. Pasak pensininkės, ji nėra girdėjusi, kad pažįstami nebalsuotų, nebent išskirtiniais atvejais. Moteriai pačiai yra svarbu, kad visuomenė pajustų geresnį gyvenimą su didesniais darbo užmokesčiais bei didesnėmis pensijomis.
„Negirdėjau dar, kad aplinkiniai nebalsuotų, nu nebent dėl ligos, bet tai ateina pas juos į namus, prabalsuoja. Jaunimo procentas nustebino, kažkodėl nesidomi Lietuvos ateitimi. Sakysime, dabar balsuoju už įdirbį žmonių, kurie jau buvo, o apie naujus tai reikia daug domėtis.
Aš dabar, kadangi esu pensininkė, tai pensijos didesnės norėčiau, girdėjau, kad žada. Norėčiau, kad žmonių geresnis gyvenimas būtų, kad minimumas didėtų, kad žmonės pajustų geresnį gyvenimą kaip Europos Sąjungos žmonės gyvena“, – pasisakė Stasė.
Žmones skatina balsuoti pareigos jausmas
75-erių metų Kazimieras, išėjęs iš balsavimo vietos, komentavo, kad jį balsuoti skatina pareiga. Kazimiero pažįstami taip pat aktyviai balsuoja, jis taip pat papasakojo, ko tikisi iš rinkimų.
„Skatina balsuoti, iš tiesų, pareiga, taip. Vaikai balsuoja, kaimynai balsuoja. Norėčiau, kad liktų ta pati valdžia būtų, bet kaip bus, taip bus.
Su pensijomis gerai, pensininkai gyvena neblogai, palyginus, norėtųsi, kad ta politika tęstųsi tokia, kaip ir buvo praeita kadencija tiesiog“, – kalbėjo Kazimieras.
Daug kas kelia nusivylimą
Balsuotoja Liucija kalbėjo, kad jos amžiaus žmonėms, trisdešimtmečiams, priimami sprendimai pradeda nuvilti. Ji taip pat tikėjosi, kad jaunimas bus labiau sąmoningas ir daugiau balsuos, nes, anot moters, tai yra visuomenės pareiga.
„Yra pareiga ir atsakomybė išrinkti tai, ką norime išrinkti. Atrodo, kad aplinkinių rate daug kas balsuoja, bet paskui pažiūri jaunimo statistiką, tai iš tikrųjų nustebino, nes atrodo, kad jauni žmonės sąmoningi, ir visi eina ir žino, už ką balsuoti. Visgi, nežinia, kaip yra iš tikro.
Aš esu to amžiaus, kai truputį pradedu nusivilti viskuo ir atrodo labai sunku išsirinkti, ko pati noriu iš naujos valdžios, kuo būtų galima tikėti. Norėtųsi mažiau kiršinimosi ir daugiau harmonijos, tokie abstraktūs norai būtų“, – dalinosi Liucija.
Nepaisant to, daugelio lūkesčiai naujajai valdžiai paprasti: kad būtų šviesi ateitis Lietuvai, mažesnis susipriešinimas tarp Seimo narių ir kad apskritai žmonės balsuotų.
Nepasitenkinimas jaunimo balsavimu
Monika, kuriai yra 25-eri metai, kalbėjo, kad jai naujoje valdžioje yra svarbu gyvūnų teisių bei LGBT žmonių teisių užtikrinimas. Šiuo metu, jos nuomone, balsavimo situacija, yra labai prasta.
„Šiaip, balsuoti pasirinkau dėl to, kad jaunimo labai mažai kas balsuoja, anksčiau aš nelabai balsuodavau ir nelabai kreipdavau dėmesį, bet dabar, na, matot. Žiūrint, kokia situacija yra, nu tai yra labai liūdna.
Kadangi atiduodam daug ką kitiems į rankas, kiekvienas turi savo balsą, tai tikrai norisi jį atiduoti, kad negulėtų dėžutėj ir nebūtų nepanaudotas.
Šiaip, ir už ką balsavau pirmame ture, tai man labai svarbu gyvūnų teisės klausimas, LGBT teisės ir kad būtų liberalūs žmonės, kurie matytų, kad jau nebegyvenam sovietmety. Reikėtų žiūrėti į Vakarų Europą, ką daro kitos šalys. Norėtųsi, kad būtų laisva ir gera Lietuva“, – pasisakė ji.
Ėjo pro šalį ir užsimanė prabalsuoti
Atsirado tokių žmonių, kurie neplanuotai atvyko pabalsuoti tam, kad nereikėtų vėliau. Kaunietis Arnas, kuriam yra 28-eri metai, prakalbo, kad didelių lūkesčių valstybei neturi, tik viliasi, jog nieks nepakenktų dar labiau.
„Matot, iš tikrųjų tai esu iš Kauno, ėjau pro šalį ir užsukau į čia, eilių nėra, galvoju prabalsuosiu dabar, nereikės kitą dieną. Dėl mano pasirinkimo balsuoti, tai kaip čia pasakius, šiek tiek yra svarbu balsuoti, svarbu, kaip čia mes gyvensim ateity ir panašiai, ir kas vadovaus.
Stebėjau šiek tiek pirmo turo rinkimus, jaunimu nusivyliau labai smarkiai, manau, kaip ir daugelis. Nu bet čia, aišku, jų pasirinkimas, kiekvieno reikalas, aš tai linkęs prabalsuot, nepatingėt, nes tai nieko nekainuoja. O šiaip lūkesčių neturiu, tiesiog, kad nekenktų valstybei, mums visiems ir panašiai“, – pasamprotavo Arnas.
Per mažai apsišvietę už ką balsuoti
Kaip kalbėjo 22-ejų metų jaunuolis Jokūbas, jį skatina ateiti balsuoti, kaip ir kitus žmones, pilietiška atsakomybė. Daugelis jo aplinkinių rate, deja, nebalsuoja, nes nežino už ką ir mano, kad savo balsais pakenks bendriems rezultatams.
„Tai tiesiog pilietiška atsakomybė skatina. Didžioji dauguma pažįstamų, pavyzdžiui, tai ganėtinai pilietiški ir balsuoja, bet yra ir tokių, kurie taip apsisako, kad gal aš nebalsuosiu, kad nesugadinčiau ir nepakenkčiau, nes ką aš žinau. Vis tiek dauguma yra balsuojantys.
Manau, kad čia yra gili problema, kuri nuo tėvų auklėjimo prasideda galbūt, nuo tų pirmų bandymų auklėti pilietiškumo ir atsakomybės, kad visuomenė ir valstybė turi ją nešti“, – komentavo Jokūbas.
Kada galima balsuoti?
Išankstinis balsavimas baigsis ketvirtadienį, o pagrindinę rinkimų dieną (sekmadienį) žmonės turės galimybę balsuoti tik savo rinkimų apygardose.
