Gitanas Nausėda kritikuoja Seimo sprendimą atmesti jo veto dėl numatytų laisvesnių sąlygų baltarusiams ir sako, kad Lietuvai gali tekti persvarstyti nacionalinių sankcijų įstatymą nustatant griežtesnius apribojimus atvykti į šalį ir Baltarusijos piliečiams, jei Baltarusijoje pradės kurtis privačios rusų karinės grupuotės samdiniai.
„Tas argumentas, kurį, man rodosi, naudoja prezidentas Nausėda, kad dėl Wagner grupės buvimo Baltarusijoje reikėtų keisit ar peržiūrėti įstatymą, manęs neįtikina“, – LRT radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.
„Vien dėl to, kad Rusijos piliečiai iš Wagner teroristinės grupuotės persikels į Baltarusiją, jie netaps Baltarusijos piliečiais, taigi, tie patys reikalavimai, kurie galiojo iki šiol, galios jų atžvilgiu ir toliau“, – tvirtino ji.
Anot V. Čmilytės-Nielsen, reikėtų konsultuotis su Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kitomis institucijomis, atsakingomis už saugumą, ar jos „mato problemą ir poreikį dar labiau griežtinti įstatymą ir jį peržiūrėti, ar viskas yra kontroliuojama“
„Kol kas poreikio peržiūrėti jį aš nematau“, – teigė parlamento vadovė.
Pagal galutinai patvirtintą Ribojamų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, nuo gegužės 2-osios iki kitų metų gegužės 3-iosios rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, uždrausta įvežti ukrainietiškas grivinas.
Rusijos piliečiams papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nebus priimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.
Seimas papildė sankcijų sąrašą, bet numatė išimtis Baltarusijos piliečiams. Būtent dėl to prezidentas vetavo įstatymą.
