„Aš manau, kad pozicija paprasta – mes galime kalbėti apie diplomatinių santykių atkūrimą tokiu pat lygmeniu, kaip yra kitose Europos Sąjungos valstybėse. Ir laikytis tos pozicijos, kurios laikėmės iki ponios Ingridos Šimonytės Vyriausybės veiklos“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis.
Anot jo, tai reikštų, jog ir prekyba su Pekinu grįžtų į anksčiau fiksuotus mastus. Tačiau, pabrėžė S. Skvernelis, turėtų būti nubrėžtos ir aiškios raudonos linijos dėl Kinijos investicijų Lietuvoje.
„Nekalbu jau net apie kritinę infrastruktūrą. Apskritai – tų investicijų šalyje tikrai nereikia“, – pažymėjo Seimo pirmininkas.
Lietuvos ir Kinijos diplomatiniai santykiai pašlijo po to, kai Vilniuje duris atvėrė Taivaniečių atstovybė. S. Skvernelis nemano, jog norint gerinti ryšį su Pekinu reikės pakeisti šios atstovybės pavadinimą.
„Aš nematau, kad yra keliama tokia sąlyga. Galiausiai, dabar, jeigu kažkas nori ieškoti sprendimų, tai tie sprendimai turi būti ieškomi iš to status quo, kuris yra dabar. Čia yra jau ne viešų derybų klausimas, kaip Užsienio reikalų ministerija nuspręs, kaip derėsis. Tie sprendimai, kurie yra priimti, negali atnešti ir reputacinės žalos Lietuvos valstybei kaip valstybei už savo priimtus sprendimus, ir kitų partnerių taip pat pažeminti“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad diskusijos dėl Lietuvos ir Kinijos santykių tęsiasi pastaruosius 4 metus. Po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų, dabartinės Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.
Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai.
Savo ruožtu užsienio užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra teigęs, jog Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot politiko, Lietuva norėtų, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnį lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.
Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Pekinas. Kaip teigė Kinijos misijos Europos Sąjungoje (ES) patarėja Fang Mei, Pekinas tikisi, kad dvišaliai santykiai „sugrįš į įprastas vėžes“. Tačiau pažymima, jog bendravimas ir mainai gali būti stiprinami tik gerbiant „vienos Kinijos“ politiką.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
