„Tai tikrai sistemos bėda, sisteminė bėda, nes Vyriausybėje kažkada diskutavome su STT, FNTT, ta pačia VRK dėl to, kas turėtų užtikrinti finansavimo skaidrumą. VRK neturi gebėjimų natūraliai – jiems nesuteikti įgaliojimai atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmų“, – LRT laidai „Dienos tema“ pirmadienį sakė S. Skvernelis.
„Reikėtų grįžti (prie šio klausimo – BNS), kad šitą finansavimo klausimą tikrai galėtų nagrinėti, nuo pat pradžių tirti STT arba FNTT, kad galėtų naudoti visas įstatymais suteiktas kompetencijas“, – teigė jis.
Taip Seimo pirmininkas kalbėjo „Redakcijai“ pirmadienį paskelbus tyrimą, anot kurio, tarp „Nemuno aušros“ finansuotojų per pernykščius Seimo rinkimus buvo Rusijoje didelę dalį gyvenimo praleidęs, šios šalies pilietybę turintis bei su dviem rusų milijardieriais susijęs Alvydas Brusokas, taip pat su parlamentaru Robertu Puchovičiumi susiję asmenys.
Stodamas į partiją, A. Brusokas „Nemuno aušrai“ sumokėjo 2,5 tūkst. eurų nario mokesčio, o vėliau dar 2,7 tūkst. eurų skyrė kaip auką. Tiesa, A. Brusokas pats į Seimą nekandidatavo ir narystę šioje partijoje nutraukė birželio 2-ąją.
„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tikino tokio asmens nepažįstantis, su juo nebendravęs.
„Redakcijos“ žiniomis, A. Brusokas Rusijos milijardierių Dmitrijaus Troickio ir Dmitrijaus Korževo įmonėse ėjo valdybos nario pareigas.
Jis trumpą laiką buvo aukso kasyklos Sakartvele savininkas. Kasyklą aukciono metu įsigijo prieš kelias savaites įsteigta A. Brusoko įmonė, o dvi savaitės po aukciono visos akcijos už itin žemą kainą perduotos Kipro bendrovei, kurios valdymą vėliau perėmė du jau minėti Rusijos milijardieriai.
Anot tyrimo, „Nemuno aušrą“ aktyviai rėmė ir Seimo nario R. Puchovičiaus aplinkos žmonės. Šis politikas ir su juo susiję asmenys partijai paaukojo mažiausiai 55 tūkst. eurų, o tai yra beveik šeštadalis visų partijos rinkimų kampanijai išleistų pinigų.
„Nemuno aušra“ oficialiai Seimo rinkimų kampanijai išleido apie 300 tūkst. eurų, tai yra mažiausiai tarp visų į parlamentą patekusių partijų.
„Redakcija“ nustatė, kad „Nemuno aušrą“ finansavo ir žmonės, oficialiai deklaravę neturintys jokių pajamų. Tokių aukų partija priimti negalėjo.
S. Skvernelio teigimu, nustatyti pažeidimus dėl negalimo finansavimą turėtų šalies tarnybos, anot jo, „to neturėtų daryti žurnalistai“.
Tačiau, pasak Seimo pirmininko, pagal jiems pateikiamą informaciją, VRK to padaryti šiuo metu negali.
„Iš tų pateiktų ataskaitų labai sudėtinga būna įžvelgti, nors matoma arba galvojama, kad finansavimo šaltiniai yra, sakykim, nepakankami tai kampanijai, kuri buvo padaryta. Bet tyrimas toks būna formaliai pagal tuos pateiktus dokumentus“, – aiškino S. Skvernelis.
Kaip rašė BNS, Vyriausioji rinkimų komisija gegužę konstatavo, jog „Nemuno aušra“ per Seimo rinkimus priėmė aukų iš trijų juridinių asmenų, nuslėpė dalį išlaidų. Nepiniginėmis aukomis pripažintos bendrovių „Jozita“, „Tvari statyba“ ir „Socium agency“ patirtos išlaidos.
Rinkimų kodeksas draudžia partijoms imti juridinių asmenų aukas.
„Nemuno aušra“ per pernai spalį vykusius Seimo rinkimus iškovojo 20 vietų Seime ir buvo priimta į valdančiąją koaliciją. Parlamento rinkimuose ji dalyvavo pirmą kartą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
