„Įgyvendinti nacionaliniai veiksmų planai, tokie kaip Moterų ir vyrų lygių galimybių bei Lygių galimybių įgyvendinimo planai, skatino švietėjiškas veiklas ir visuomenės sąmoningumo didinimą“, – nurodoma Seime trečiadienį pristatytoje ataskaitoje.
„Vis dėlto, darbo užmokesčio atotrūkis tarp moterų ir vyrų, nevienodas neapmokamo darbo pasiskirstymas bei nepakankamas vyrų įsitraukimas į tėvystės atostogas atskleidžia lėtai nykstančius stereotipus ir tebesitęsiančią jų žalą lyčių lygių galimybių srityje“, – rodo analizės duomenys.
Smurtas artimoje aplinkoje išlieka opia problema
Kaip rodo praėjusių metų duomenų analizė, smurtas artimoje aplinkoje išlieka viena rimčiausių žmogaus teisių problemų Lietuvoje.
Policijos duomenimis, pernai dėl smurto artimoje aplinkoje buvo gauta daugiau nei 54 tūkst. pranešimų. 73,3 proc. atvejų smurto aukos buvo moterys.
„Nepaisant bendro pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje sumažėjimo, nuo smurto vis dar neproporcingai kenčia moterys“, – rodo stebėsenos rezultatai.
„Teisinę bazę keisti įpareigojančios iniciatyvos, tokios kaip ES direktyva dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje bei Seimo patvirtinti sprendimai riboti ginklų laikymo teises smurtą naudojantiems asmenims rodo teisinės sistemos judėjimą, siekiant užkardinti smurto veiksmus“, – rašoma ataskaitoje.
Akcentuojama, jog didžiausiomis kliūtimis, siekiant gerinti situaciją, išlieka menkas teisėjų švietimas šioje srityje, visuomenėje paplitusios aukas stigmatizuojančios nuostatos, nepakankama pagalba, neproporcingai dažnai prieš moteris naudojamas smurtas ir politinės valios ratifikuoti Stambulo konvenciją trūkumas.
Pasak Seimo kontrolierės Erikos Leonaitės, siekiant spręsti smurto artimoje aplinkoje problemą, būtina nuosekliai kovoti su neigiamais lyčių stereotipais, ratifikuoti Stambulo konvenciją bei užtikrinti lengvai prieinamos pagalbos tinklą su smurtu ar jo rizika susiduriantiems asmenims.
„Veikia nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras, pagalbos linija „Prabilk“, bet vis dar didelis iššūkis išlieka ilgalaikės psichologinės ir kvalifikuotos teisinės pagalbos prieinamumas“, – trečiadienį vykusios konferencijos metu kalbėjo Seimo kontrolierė.
Užsieniečių integraciją labiausiai stabdo ribotos galimybės mokytis lietuvių kalbos bei neigiamos visuomenės nuostatos
Kaip rodo atlikto tyrimo rezultatai, Lietuvoje bandantiems integruotis užsienio valstybių piliečiams didžiausiu iššūkiu išlieka ribotos galimybės mokytis lietuvių kalbos bei neigiamos visuomenės nuostatos jų atžvilgiu.
„Nepaisant teigiamų pokyčių, vykdomomis integracijos priemonėmis ir parama pasinaudoti gali ir 2024 m. naudojosi itin maža užsieniečių Lietuvoje dalis“, – nurodoma analizėje.
„Reikšmingais iššūkiais integracijos srityje išlieka ribotos galimybės mokytis lietuvių kalbos bei neigiamos visuomenės nuostatos užsieniečių atžvilgiu“, – pažymima parengtoje stebėsenoje.
Tiesa, akcentuotina, jog praėjusiais metais integracijos politikos srityje buvo fiksuoti esminiai pokyčiai, susiję su paslaugų ir informacijos prieinamumo didinimu, skaidrumo, atskaitomybės reikalavimų ir kitų ribojimų užsieniečius įdarbinančioms įmonėms griežtinimu.
Pasak Seimo kontrolierės Jolitos Miliuvienės, su žmogaus teisių užtikrinimo iššūkiais Lietuvoje susiduria ir tautinių mažumų atstovai, pavyzdžiui – romai. Atlikto tyrimo duomenys rodo, kad 60 proc. gyventojų nesutiktų savo būsto išnuomoti romų tautybės asmenims.
„Viena opiausių problemų vis dar išlieka romų padėtis, nepaisant to, kad Tautinių mažumų departamentas įgyvendino jų sąlygų gerinimui skirtus projektus (…), tačiau atliktos visuomenės apklausos rodo, kad net 60 proc. žmonių nesutiktų savo būstu išnuomoti romų tapatybės asmenims (…). Tad viena iš mūsų teikiamų rekomendacijų yra stiprinti romų bendruomenės integraciją, tęsti priemones, kurios prisideda prie jų materialinės ir socialinės gerovės, kovoti su diskriminacija ir ypač neigiamomis visuomenės nuostatomis“, – konferencijos metu kalbėjo J. Miliuvienė.
Fiksuota daugiau nusikalstamų neapykantos veikų
Vienu sudėtingiausių klausimų žmogaus teisių srityje išlieka ir neapykantos kalba bei nusikaltimai. Remiantis praėjusių metų stebėsena, neapykanta, kaip ir ankstesniais metais, dažniausiai buvo nukreipta į LGBTQ+ bendruomenės bei tautinių mažumų atstovus.
„2024 m. neapykantos nusikaltimai ir neapykantos kalba išliko nemenku iššūkiu Lietuvos demokratinei visuomenei. Buvo stebimas užfiksuotų neapykantos nusikalstamų veikų augimas, padaugėjo ir virtualioje erdvėje užfiksuotų neapykantos kurstymo atvejų“, – rodo praėjusių metų žmogaus teisių padėties analizės duomenys.
„Kaip ir ankstesniais metais neapykanta dažniausiai buvo nukreipta į LGBTIQ+ asmenis, taip pat į tautines mažumas, migrantus bei pabėgėlius“, – pažymima atliktoje analizėje.
Kaip rodo analizės duomenys, su neapykantos raiška susijusių nusikaltimų srityje dažniausiai fiksuojami kurstymo prieš tautinių, rasinių, etninių, religinių ar kitokių grupių atstovus atvejai.
2023 m. buvo stebimas šio tipo nusikaltimų mažėjimas – per metus užfiksuoti 44 atvejai. Vis dėlto, pernai tokių nusikaltimų skaičius vėl išaugo ir siekė 66.
Skurdo lygis – vienas aukščiausių ES
Aukštas skurdo rizikos lygis, praėjusiais metais viršijęs 21 proc., taip pat išliko itin rimta Lietuvos problema žmogaus teisių srityje.
„2024 m. skurdo rizikos lygis šalyje siekė 21,5 proc. ir buvo vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Pažeidžiamiausiomis grupėmis išlieka bedarbiai, vieniši asmenys, senjorai, vaikai ir žmonės su negalia – pastaraisiais metais daugelio šių grupių skurdo rizikos lygis padidėjo“, – rašoma metinėje žmogaus teisių padėties ataskaitoje.
„Rodikliai atskleidžia, kad Lietuvos socialinės apsaugos sistema nėra pakankamai veiksminga užtikrinant adekvatų gyvenimo lygį. Siekiant užtikrinti socialines teises, būtina didinti perskirstymą ir socialinės apsaugos finansavimą, stiprinti išmokų adekvatumą ir plėtoti viešąsias paslaugas“, – rodo stebėsenos rezultatai.
Nuteistųjų skaičius mažėja, tačiau žmogaus teisių sąlygų padėtis išlieka prasta
Kaip rodo atlikto tyrimo duomenys, Lietuvoje kalinčių asmenų skaičius palaipsniui mažėja, tačiau vis dar nėra iki galo užtikrinama gera žmogaus teisių padėtis – trūksta psichologinės pagalbos specialistų, įkalinimo įstaigų darbuotojų, tarp kalinių vis dar yra paplitę narkotikai, negarantuojama reikalinga sveikatos priežiūra.
„Galime pasidžiaugti, kad nuteistųjų skaičius po truputį mažėja. Kita vertus, Lietuva vis dar viršija ES vidurkį pagal įkalintų žmonių skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų“, – pristatydama analizės rezultatus kalbėjo E. Leonaitė.
„Smurtas tarp kalinių, narkotinių medžiagų paplitimas, netinkama sveikatos priežiūra, per mažas darbuotojų skaičius ir vis dar gyva kriminalinė subkultūra“, – aiškino ji.
Pasak Seimo kontrolierės, siekiant įveikti su kalinių žmogaus teisių užtikrinimu susijusias problemas, būtina spartinti kalinimo įstaigų infrastruktūros modernizavimą, išgyvendinti kriminalinę subkultūrą bei tobulinti smurto prevencijos programas.
„Būtina paspartinti kalėjimų infrastruktūros modernizavimą, užtikrinti jau suplanuotų projektų įgyvendinimą (…). Tik turint kamerinę sistemą, pareigūnų netoleravimą subkultūrai, veiksmingą smurto prevencijos, reagavimo į smurtą mechanizmus, yra įmanoma įveikti šias įsišaknijusias problemas“, – sakė E. Leonaitė
Žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos ataskaita rengiama kasmet. Joje aptariama žmogaus teisių padėtis, susijusi su LGBTQ+, tautinių mažumų atstovais, pabėgėlių, migrantų, asmenų su negalia integracija, neapykantos kalba bei religinių bendruomenių bei pažiūrų padėtimi Lietuvoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
