Seimo kontrolierių įstaiga trečiadienį pranešė pirmą kartą pateikusi poziciją EŽTT byloje dėl migrantų sulaikymo Lietuvoje.
Irako pilietis S. M. H. iškėlė bylą Lietuvai dėl judėjimo laisvės apribojimo jį perkėlus į laikino apgyvendinimo vietas Druskininkuose, Rūdninkuose ir Kybartuose, taip pat dėl laikymo sąlygų jose. Pareiškėjo teigimu, Lietuva pažeidė jo teisę į laisvę ir teisę nepatirti nežmoniško elgesio.
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė Strasbūro teismui akcentavo, kad užsieniečių, apgyvendintų be judėjimo laisvės, laikymo sąlygų ir jiems taikomų faktinių apribojimų lygis ir pobūdis de facto prilygo jų sulaikymui.
„Be to, tam tikrą laiką sąlygos Kybartų užsieniečių registracijos centre prilygo nežmoniškam ir orumą žeminančiam elgesiui“, – teigiama pranešime.
Seimo kontrolierė nurodė, kad visi prieglobsčio prašytojai Lietuvoje tuomet buvo apgyvendinami uždarose užsieniečių apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti šalies teritorijoje, nepriimant individualių ir teismui skundžiamų sprendimų.
Ji atkreipė EŽTT dėmesį, kad Kybartuose esančioje įstaigoje užsieniečiams taikyti itin griežti judėjimo apribojimai: neleista palikti ne tik centro patalpų ir teritorijos, tačiau ir laisvai judėti tarp centro pastatų aukštų.
Be to, į Kybartų užsieniečių registracijos centrą perkelti asmenys turėjo labai ribotas galimybes bendrauti su išoriniu pasauliu ir buvo izoliuoti – ne visi iš jų turėjo telefonus ar prieigą prie interneto, taip pat buvo sustabdyta galimybė įsigyti mobiliojo ryšio sąskaitų papildymus ar SIM korteles, kai kurių užsieniečių telefonai konfiskuoti nepaaiškinus atėmimo priežasties, apie pašto siuntų ar siuntinių priėmimo ir įteikimo tvarką užsieniečiai nebuvo informuojami.
E. Leonaitės pateiktoje pozicijoje taip pat teigiama, kad Kybartų užsieniečių registracijos centre apgyvendinti neteisėti migrantai skundėsi aiškumo ir informacijos apie jų teisinę padėtį Lietuvoje trūkumu, tvirtino negavę jokios informacijos apie vykdomas migracijos procedūras jų atžvilgiu, skundėsi nuolatine įtampa, kylančia dėl neapibrėžtos sulaikymo trukmės ir netikrumo dėl ateities.
Seimo kontrolierės teigimu, užsieniečių teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu ar siekiant užginčyti laisvės atėmimo teisėtumą buvo užtikrinama tik formaliai.
Teikdama poziciją EŽTT ji taip pat pažymėjo, kad padėtis Kybartų užsieniečių registracijos centre, įskaitant materialines sąlygas, prilygo nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui.
Nurodoma, kad irakiečio sulaikymo metu viename iš centro pastatų Kybartuose asmuo turėjo tik apie du kvadratinius metrus privačios erdvės. Centre taip pat trūko baldų, įrangos, o higienos patalpų skaičius buvo nepakankamas atsižvelgiant į laikomų užsieniečių skaičių.
„Bendrose virtuvėse trūko įrangos maistui gaminti – viryklių, taip pat ir įrankių, tačiau į parduotuvę, veikiančią centro teritorijoje, buvo leidžiama patekti tik vieną kartą per savaitę. Užsieniečiai taip pat negalėjo laiku patekti pas gydytoją odontologą, o savaitgaliais nebuvo budinčio medicinos personalo“, – rašoma Seimo kontrolierės rašte Europos Žmogaus Teisių Teismui.
Jame taip pat nurodoma, kad dušo erdvės buvo atviros – nebuvo privatumą garantuojančių užuolaidų, naudotis buvo galima tik šaltu vandeniu, nusiprausti karštu vandeniu buvo galima tik kartą per savaitę atskirame pastate.
Skundą prieš Lietuvą pateikusį irakietį S. M. H. pasieniečiai sulaikė 2021 metų liepos 25 dieną netoli Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Vyras iškart pateikė prieglobsčio prašymą ir tuomet buvo laikinai apgyvendintas Druskininkuose, liepos 30 dieną jis perkeltas į stovyklą Rūdininkuose, vėliau – į užsieniečių registracijos centrą Kybartuose.
Laikino apgyvendinimo metu jis neturėjo teisės judėti Lietuvos teritorijoje.
2022 metų spalį Irako pilietis informavo Strasbūro teismą, kad gyvena Vokietijoje.
EŽTT anksčiau skelbė, kad nagrinėja Kubos, Sirijos, Irako piliečių skundus dėl neįleidimo į Lietuvą, judėjimo laisvės suvaržymo.
2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Daugumą jų metus gyveno registracijos centruose be teisės iš jų išeiti. Pasibaigus šiam terminui, didžioji dalis migrantų išvyko iš Lietuvos.
Lietuva ir Europos Sąjunga šią neteisėtos migracijos bangą laiko Baltarusijos režimo organizuota hibridine ataka. Siekiant ją atremti 2021 metų rugpjūčio 3 dieną Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus. Jų iš Baltarusijos į šalį neįleista daugiau kaip 20,5 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.
