Apsvarsčius projektą balsuoti dėl jo priėmimo registravosi 69 parlamentarai. Kad įstatymas būtų priimtas, dėl jo balsuoti turi nemažiau kaip pusė, tai yra ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Opozicijos atstovai kėlė abejones dėl būsimo finansavimo modelio skaidrumo, turėjo pastabų dėl Medijų rėmimo fondo tarybos sudėties.
Seimo nariai Beata Pietkiewicz ir Tomas Tomilinas siekė fondo tarybos narių sąrašą papildyti Tautinių bendrijų taryba ir Trišale taryba, tačiau šis siūlymas atmestas.
Šeši opozicijos atstovai norėjo Medijų rėmimo fondo dalininku vietoj Kultūros periodinių leidinių asociacijos įrašyti Lietuvos meno kūrėjų asociaciją. Tačiau jų projektas pateiktas per vėlai, todėl liko nesvarstytas.
„Labai keista, kai dabar steigėjai ar dalininkai yra labiau informacinių priemonių atstovai, tai yra Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija. Pagal ankstesnę tvarką, na, dabartinę veikiančią tvarką buvo Lietuvos meno kūrėjų asociacija. Man nesuprantama, kodėl mes ir valdantieji, kurie propaguoja kultūrą kaip vieną iš svarbiausių dalykų, ką reikėtų remti, išmeta šią asociaciją iš steigėjų ir dalininkų“, – sakė vienas iš pasiūlymo autorių socialdemokratas Algirdas Sysas.
Seimo Kultūros komitetas konservatorius Vytautas Kernagis atkreipė dėmesį, kad Kultūros periodinių leidinių asociaciją sudaro tokie kultūros leidiniai kaip „Literatūra ir menasׅ“, „Šiaurės Atėnai“, „Septynios meno dienos“, tuo metu Meno kūrėjų asociacija vienija įvairias sąjungas – Architektų sąjunga, Dailininkų sąjunga, Rašytojų sąjunga ir kt.
„Senasis fondas, būkim biedni, bet teisingi, žinome, kaip veikė, kam jis pinigus skirstė. Čia bus gana skaidru. O Meno kūrėjų asociacija bus taryboje ir turės pakankamai galios paveikti fondo kryptį, jei tas fondas važiuos ne ten, kur reikia“, – sakė V. Kernagis.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis tvirtino, kad naujas medijų rėmimo modelis užtikrins skaidresnį žiniasklaidos finansavimą.
„Šis modelis, kuris yra dabar kuriamas, iš tikrųjų yra racionaliausias, bent jau šitoje situacijoje“, – sakė jis.
Seimo narės konservatorės Liudvikos Pociūnienės teigimu, keisti žiniasklaidos finansavimo tvarką būtina, nes dabartinis modelis yra ydingas.
„Didžiausia senojo fondo bėda buvo steigėjai ir steigėjų neveiksnumas. Pastaruoju metu tiesiog buvo nebeįmanoma priimti elementarių sprendimų steigėjų susirinkimuose, na, liudininkai neleis sumeluoti. Žinokite, tikrai problemos jau buvo pribrendusios“, – sakė ji.
„Tai, ką mes darome dabar, stovi ant labai rimtų pamatų, tai yra pirmiausia visas žiniasklaidos laukas buvo įsitraukęs, kad išdiskutuotų, kaip padėtį reikėtų taisyti, kur yra didžiausios bėdos. Šis projektas atliepia poreikį taisyti tas bėdas, labai tikiuosi, kad galbūt ne vienu mostu, bet tos bėdos ims taisytis“, – kalbėjo Seimo narė.
Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama pertvarkyti paramos žiniasklaidai modelį ir įsteigti naują viešąją įstaigą – Medijų rėmimo fondą – pasiūlė Kultūros ministerija.
Pagal projektą, ši įstaiga pakeistų dabar veikiantį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą.
Numatyta, kad Medijų rėmimo fondą sudarys trys dalininkai – Kultūros ministerija, Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija. Tačiau jo taryboje tarp dešimties narių nebus nė vieno valdžios institucijų atstovo – tik žurnalistus rengiančios aukštosios mokyklos ir įvairių žiniasklaidos organizacijų pasiūlyti nariai.
Dabartinis fondas turi 21 dalininką – pradedant architektų ir baigiant teisininkų organizacijomis. Jo taryboje dirba po vieną Kultūros bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovą.
Projekte numatyta, kad parama bus skiriama kultūrinei, regioninei, tautinių mažumų ir lietuvių išeivijos žiniasklaidai, naujienų, tiriamajai ir šviečiamajai žurnalistikai bei projektams, pagal tarybos siūlomas programas.
Į fondo lėšas negalės pretenduoti LRT ar drauge su nacionaliniu transliuotoju įgyvendinami projektai, viešųjų ryšių, reklamos, informacijos agentūrų, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų projektai, taip pat knygų, garso, vaizdo studijų leidybos, politinių organizacijų projektai.
Medijų rėmimo fondas galės skirs stipendijas žurnalistams, vykdys projektų įgyvendinimo ir finansinę priežiūrą, vertins projektų rezultatų poveikį visuomenei, organizuos tyrimus, rengs ir skelbs projektų rezultatų apžvalgą.
Siūloma, kad fondo direktorių viešojo konkurso būdu atrinktų, skirtų į pareigas ir iš jų atleistų dalininkų susirinkimas.
Panaikinti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą ir vietoj jo įsteigti Žiniasklaidos rėmimo fondą ketino ir praėjusios kadencijos Seimas. Tačiau tuomečio Kultūros komiteto pirmininko „valstiečio“ Ramūno Karbauskio vadovautos darbo grupės parengtas projektas buvo atmestas.
Kurti naują žiniasklaidos rėmimo modelį tuomet imtasi po kultūrinės spaudos atstovų priekaištų ir protestų dėl ydingos finansavimo tvarkos.
Šiemet Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo biudžetas siekia 3,248 mln. eurų. Išskyrus valstybės subsidijas, kitų lėšų fondas neadministruoja.
