89 Seimo nariai balsavo už įstatymo pataisas, 0 – prieš, 6 susilaikė. Tam, kad įstatymas įsigaliotų, Seimas balsuos dar du kartus.
Švelnesnės bausmės
Įstatymo pataisomis Teisingumo ministerija siūlo, kad kartu su bausme nuteistajam būtų taikoma įmoka į nukentėjusių asmenų fondą. Taip pat nuteistiesiems, kurie vengia atlikti viešuosius darbus arba mokėti baudą, šias bausmes siūloma pakeisti griežtesnėmis, bet neizoliuojančiomis bausmėmis, pavyzdžiui, laisvės apribojimu.
Nuteistiesiems laisvės apribojimu siūloma skirti intensyvią priežiūrą, papildomų draudimų ir įpareigojimų, pavyzdžiui, draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programose.
Siūloma leisti atidėti bausmės vykdymą su intensyvia priežiūra, kai asmuo nuteistas areštu. Bausmės vykdymo atidėjimą iš dalies siūloma leisti asmeniui, kuris nuteistas daugiau kaip 6 metams (už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus), daugiau kaip 4 metams (už vieną ar kelis apysunkius tyčinius nusikaltimus) arba ne daugiau kaip 5 metams (už sunkų nusikaltimą su išimtimis).
Pataisos nusikaltusiems sunkiai negalios
Ministro teigimu, pataisų tikslas užtikrinti, kad nuteistieji turėtų progą pasitaisyti ir grįžti į normalų gyvenimą.
„Bausmių vykdymo sistema turi du pagrindinius tikslus – izoliuoti visuomenei pavojingus asmenis ir juos pataisyti, perauklėti. Net 62 proc. kalinių nusikalsta pakartotinai. Tai reiškia, kad mūsų sistema neveikia arba veikia blogai. <...> Suteikime šiandien šansą mūsų piliečiams pasitaisyti ir nebenusikalsti pakartotinai“, – pristatydamas įstatymo pataisas Seime akcentavo E. Jankevičius.
Konservatorius Mykolas Majauskas ministro klausė, kokią įtaką šios pataisos turės šalies kriminogeninei situacijai, jei daugiau nusikaltusių žmonių būtų paleidžiami į laisvę.
„Trumpuoju laikotarpiu įtakos išvis neturės, nes šis procesas vyks palaipsniui. Šis įstatymas nepalies asmenų, nuteistų už labai sunkius ir sunkius nusikaltimus – seksualinę prievartą, narkotikų kontrabandą, sunkų organizuotą nusikalstamumą, nužudymą ir t. t.“, – kalbėjo E. Jankevičius.
Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 235 kaliniai. Teisingumo ministerijos teigimu, tai dukart daugiau nei visų Europos Sąjungos (ES) valstybių vidurkis (126), o Lietuva yra lyderė pagal kalinių, tenkančių 100 tūkst. gyventojų skaičių visoje ES.
Lietuvos pataisos įstaigose daugiau kaip pusę (51,5 proc.) nuteistųjų atlieka ilgesnes, nei 5 m. laisvės atėmimo bausmes.