Už tokias „valstiečio“ Aurelijaus Verygos teikiamas Labdaros ir paramos įstatymo pataisas po pateikimo antradienį balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 28 parlamentarai.
Nuo kitų metų įsigaliosiančiuose anksčiau priimtuose įstatymo pakeitimuose numatyta, kad 1,2 proc. GPM mokesčio dalį gali gauti nevyriausybinės organizacijos, kurių tikslas nėra politinės valdžios siekimas arba vien tik religijos tikslų įgyvendinimas, profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai.
Pasiūlymą pateikęs A. Veryga teigė, kad esant tokiai teisės akto nuostatai, didžioji dalis religinių bendruomenių ir bendrijų netenka galimybės būti paramos gavėjais, nes daugelis jų nevykdo kitos veiklos, išskyrus religinę.
„Siūlytume šią klaidą ištaisyti, nes (...) visgi buvo padaryta klaida išbraukiant iš šio įstatymo religines bendruomenes kaip galimas šitų lėšų gavėjas. Mūsų manymu, neturėtų būti apribojamas piliečių pasirinkimas, kam skirti tokią paramą“, – pristatydamas projektą iš Seimo tribūnos kalbėjo A. Veryga.
Anot jo, daug yra kalbama apie Bažnyčios, religinių bendruomenių ir joms priklausančių asmenų vaidmenį platinant Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, atkuriant nepriklausomybę.
„Dabar toks paradoksas, kad nugyvenę tris nepriklausomybės dešimtmečius, staiga nusprendėme, kad iš šių bendruomenių reikėtų atimti pinigus ir galimybę piliečiams patiems laisvai nuspręsti, ką jie galėtų ar negalėtų remti“, – teigia A. Veryga.
Liberalas Andrius Bagdonas posėdžio metu teigė, kad nuo kitų metų įsigaliosiančiose pataisose „atkuriamas teisingumas“, kai paramą galima skirti tik nevyriausybiniam sektoriui, kuris nėra finansuojamas iš biudžeto.
„Religinėms bendruomenėms niekas netrukdo įsteigti nevyriausybinę organizaciją šalia parapijos ir tokią paramą gauti“, – teigė jis.
A. Bagdonas pažymėjo, kad iki tol buvęs reglamentavimas numatė, jog religinės bendruomenės neteikė savo finansinių ataskaitų.
„Ar jos būtų pasiruošusios, kaip ir visi kiti, tokias ataskaitas teikti viešai?“ – klausė liberalas.
A. Veryga teigė negalintis atsakyti už religines bendruomenes, tačiau mano, kad „jos neturi ko slėpti“.
„Žinau, kad tikrai yra tokių bendruomenių, kurios labai skaidžiai teikia ataskaitas, iš esmės už kiekvieną eurą atsiskaito savo nariams ir tai viešai pristato. Tai yra papildomas motyvas žmonėms aukoti“, – teigė „valstietis“.
Už projektą pasisakęs konservatorius Jurgis Razma teigė, kad anksčiau iš įstatymo išbraukę religines bendruomenes, parlamentarai „padarė tam tikrą klaidą“.
„Bažnyčia šiuo metu gyvena iš žmonių aukų, todėl tikrai nėra logikos, kad uždraustume tikintiesiems tą procentą nuo savo pajamų mokesčio pervesti tai religinei bendruomenei, kuriai žmogus priklauso. Tuo labiau, kad parama religinėms organizacijoms skiriama net iš valstybės biudžeto. Tai tikrai parodo, kad yra remtinos struktūros ir tos rėmimo formos turi būti numatytos“, – sakė konservatorius.
Po pateikimo pritarus projektui, ji svarstys Biudžeto ir finansų komitetas, pataisoms taip pat paprašyta Vyriausybės išvados.