Parlamentarai antradienį nepradėjo svarstymų, ar nuo 1,75 tūkst. eurų iki šešių minimalios mėnesinės algos dydžių (nuo 2022 metų iki 4,38 tūkst. eurų) didinti neapmokestinamas pajamas su paslaugų kvitais dirbantiems žmonėms.
Už balsavo 45 Seimo nariai, prieš buvo keturi, o susilaikė 48.
Tokias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas siūlė „valstietis“ Giedrius Surplys, demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis Tomas Tomilinas, liberalas Eugenijus Gentvilas ir konservatorius Kazys Starkevičius.
Dabar paslaugų kvitų turėtojai gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinami, kai uždirba daugiau kaip 1750 eurų per metus.
Su kvitais teikiamos laikinos arba vienkartinės paslaugos, kurioms nereikalingi specialūs įgūdžiai ar kvalifikacija. Pas vieną darbdavį su kvitu galima dirbti ne ilgiau kaip du mėnesius per metus, o pas du – iki trijų mėnesių.
Dirbdami su kvitais, žmonės išlaiko bedarbio statusą ir gauna socialinę paramą, o jų darbdaviai moka tik 9 proc. sveikatos draudimo įmoką. Jei žmogus suteikia daugiau nei 1750 eurų vertės paslaugų per metus, jis moka 15 proc. pajamų mokestį.
Samdyti darbininkus su paslaugų kvitais galima tik žemės ūkyje ir miškininkystėje.
2017 metais Seimas nesutiko išplėsti tokių dirbančiųjų ratą iki namų valytojų, auklių, slaugių, teritorijų tvarkytojų, sodų ir daržų prižiūrėtojų.
