Ministerijai parengus dvišalės kolektyvinės sutarties projektą, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės lyderis ragina sulaukti, kol žalią šviesą jos pasirašymui uždegs Finansų ministerija ir Vyriausybė.
Jeigu sutarties galiausiai pasirašyti nepavyktų, pernai streikavusi A. Navicko profsąjunga žada protestą kartoti.
„Mes norime gauti patikinimą, ar jiems (pasiūlymams) pritars Finansų ministerija ir Vyriausybė. Jeigu turėsime Vyriausybės pritarimą ir jeigu mokytojai pritartų, tai manau, kad atsirastų sutartis“, – žurnalistams Vilniuje po profsąjungos tarybos posėdžio sakė A. Navickas.
„Jeigu mokytojai ar Finansų ministerija atmestų šiuos siūlymus, būtų skelbiamas streikas“, – pridūrė jis.
Dėl atskiros sutarties su Švietimo ministerija ši profsąjunga derasi todėl, kad 2017 metais nepasirašė visų kitų profsąjungų paremtos kolektyvinės sutarties.
A. Navickas nurodė savo profsąjungos skyrių pirmininkams iki lapkričio 15 dienos su skyrių nariais aptarti, ar šie pritaria dvišalei sutarčiai.
Jis tvirtino, kad nepaisant kompromisų gausos, pasiektas sutarties projektas nėra blogas.
„Aš manau, kad (sutartyje) yra ir gerų dalykų“, – kalbėjo A. Navickas.
Sutarties projektą ministerijos ir profsąjungos atstovai parengė per kelis mėnesius.
Jame numatyta nuo 2020 metų ir 2021 metų rugsėjo po 10 proc. padidinti bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo pareiginės algos koeficientus ir siekti, kad 2025 metais mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio atlyginimo.
Be kitų dalykų, sutartyje taip pat būtų įsipareigojama mokinių skaičių klasėse mažinti nuo 2021 metų, o pernai įvesto etatinio apmokėjimo korekcijas svarstyti platesniam rate įtraukiant visas švietimo profsąjungas, mokyklų vadovų atstovus ir ekspertus.
Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, pirminiai A. Navicko profsąjungos reikalavimai per šešerius metus valstybei būtų kainavę beveik milijardą eurų, vien 2020 metų valstybės biudžete papildomai reikėtų skirti 167 mln. eurų.
Ministerijos duomenimis, norint įgyvendinti kompromisinius susitarimus per šešerius metus reikėtų 725 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
A. Navicko profsąjunga pernai streikavo maždaug šešias savaites, per protestą atsistatydino švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė.
„Žinome, kad tai (streikuoti) yra sunku daryti, nėra gerai, stringa ugdymo procesas ir nukenčia vaikai. Tikimės, kad ir premjeras yra išmokęs to pamokas“, – kalbėjo A. Navickas.
Apie streiką svarsto ir kita, Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinė sąjunga. Jie kaltina Vyriausybė nenumačius biudžete anksčiau sutartų beveik 118 mln. eurų mokytojų algoms didinti. Vyriausybės atstovai atkerta, kad šis susitarimas nėra patvirtintas Ministrų kabineto.
