Kasmet pasaulyje nusižudo beveik 800 tūkst. žmonių – tai reiškia, kad vieno žmogaus gyvybė užgęsta kas 40 sekundžių, rodo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys.
Dramatiški pokyčiai
Nors 2018 metų duomenimis Lietuva pagal savižudybių skaičių patenka į ketvirtą vietą (po Gajanos, Lesoto ir Rusijos), tarp Europos Sąjungos (ES) šalių narių esame sąrašo viršuje. Rečiausiai ES žudosi Kipro, Graikijos ir Jungtinės Karalystės gyventojai.
Pagal savižudybių statistiką, Lietuva beveik 3 kartus lenkia ES vidurkį (11 savižudybių 100 tūkst. gyventojų).
Nuo 1998-ųjų iki 2017-ųjų savižudybių rodiklis Lietuvoje smuko nuo 39,98 iki 26 savižudybių 100 tūkst. gyventojų. Higienos instituto duomenimis, pernai trečia dažniausia mirties priežastis Lietuvoje buvo išorinės mirties priežastys, tarp jų – ir savižudybės.
Trūko rūpesčio
Lygiai prieš 20 metų psichiatrijos specialistai rūpinosi, kad Lietuvoje nėra nė vienos visą parą veikiančios tarnybos, į kurią pagalbos galėtų kreiptis depresijos prislėgtas žmogus. Tuo metu pagal mirtingumą Lietuvoje savižudybės užėmė ketvirtą vietą.
Kalbėdami apie grėsmingą padėtį, tąkart psichiatrai teigė, kad vienintelis būdas Vyriausybei parodyti rūpestį šiuo visuomenės skauduliu – skirti pinigų.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai pasiūlė psichiatrijos specialistams parengti Vyriausybei nutarimų projektą dėl lėšų savižudybių prevencijos programai. Tačiau medikai prieš du dešimtmečius pabrėžė, kad pirmiausia svarbu sukurti ne pačią programą, o suformuluoti savižudybių prevencijos strategiją ir kryptis.
Šiuo metu Lietuvoje veikia jau daugiau nei 100 psichikos sveikatos centrų, kurie teikia nemokamas psichologų ir psichiatrų konsultacijas ir pagalbą. Be to, gydymo įstaigų priėmimo–skubiosios pagalbos skyriuose teikiama nemokama emocinė pagalba.
Tikrieji skaičiai – paslaptis
PSO duomenimis, bene didžiausią savižudybių piką per kelis dešimtmečius Lietuva išgyveno nuo 1990 m. iki 1996 m., kai savižudybių rodiklis pakilo nuo 24,4 iki 44,35 savižudybių 100 tūkst. gyventojų.
Anot psichologės Vilijos Šap, šį bumą labiausiai lėmė nestabili šalies ekonominė ir politinė padėtis – griuvo Sovietų Sąjunga, Lietuva tapo nepriklausoma, kūrėsi laisva rinka, o žmonėms tapo sunku prisitaikyti prie pokyčių.
„Dažnai žmonės, kurie kalba psichologo kabinete, sako, kad mes buvome užtikrinti, jog turėsime darbą, kad tikrai turėsime, kur gyventi, o staiga viskas griūva, nelabai supranti, kaip reikia gyventi, ką reikia daryti. Antra vertus, prasidėjo vadinamoji kooperatyvų, pirmųjų verslininkų banga, kurie buvo savamoksliai. Ne visiems pasisekė“, – tv3.lt sakė V. Šap.
Jai antrina ir Valstybinio psichikos sveikatos centro savižudybių prevencijos biuro vedėjas Marius Strička, teigiantis, kad labiausiai šis nestabilumo jausmas paveikė vyrus – jie dažniausiai žudosi penkis šešis kartus dažniau nei moterys.
Vis dėlto V. Šap pažymi, kad turbūt niekada nesužinosime tikrojo savižudybių masto iki Lietuva atgavo nepriklausomybę, jis greičiausiai netikslus ir dabar, mat Lietuvos policijos ir Higienos instituto duomenys iki šiol nesutampa.
„Mirties priežastys mirties liudijime dažnai nurodomos kitos. Viena yra tai, kad artimieji sąmoningai nori nuslėpti savižudybės faktą dėl vyraujančios gėdos, stigmos, kad artimasis nusižudė. Jeigu žmogus sirgo lėtinėmis ligomis, tai jam neprivaloma po mirties daryti skrodimą. Užrašoma dažniausiai liga, kaip mirties priežastis. Antra priežastis, dažnai medicininės ekspertizės išvada yra anafilaksinis šokas dėl organizmo reakcijos į tam tikrą medikamentą, vadinasi, žmogus „užduso“, – pasakojo V. Šap.
Ir nors psichikos sveikatos ekspertai kalba apie mažėjančius savižudybių skaičius Lietuvoje, V. Šap pažymi, kad tuo pačiu metu didėja mirčių dėl nepatikslintų priežasčių. Tačiau, anot M. Stričkos, sudėjus nepatikslintas mirčių priežastis su aiškiomis, tendencija išlieka nepakitusi – savižudybių Lietuvoje mažėja.
Mokytis ne iš užsienio, o iš savęs
Specialistų manymu, mažėjantį savižudybių Lietuvoje skaičių lemia kompleksinės priemonės – tai ir didesnis Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės dėmesys šiai problemai, ir daugiau ruošiamų specialistų, ir – svarbiausia – nuoseklus darbas savivaldybėse.
„Per šituos 28-erius metus nuolat gyvenimas gerėjo ir mes artėjame link Vakarų, o ne tolstame nuo jų. Kadangi Vakaruose savižudybių rodiklis mažesnis, ir pačių savižudybių mažėja. Tai sąlygojo ir gerėjanti ekonominė situacija, ir griežtesnės tam tikrai laikotarpiais įvestos alkoholio kontrolės priemonės, bedarbystės mažėjimas“, – vardino M. Strička.
Paklaustas, iš kurių pasaulio šalių galime pasisemti gerosios patirties kovoje su savižudybėmis, specialistas patarė mokytis iš Lietuvos.
„Lietuviai galėtų iš lietuvių pasimokyti. Čia labai norėčiau pasveikinti dalį savivaldybių, kurios kompleksiškai žiūri į savižudybių problemą ir įgyvendina kompleksines priemones. Tai Kupiškis, Kelmės ir Raseinių rajonai, Vilnius, Kaunas“, – sakė M. Strička.
Jam antrino ir V. Šap, sulaukėsi užsienio kolegų pagyrų Lietuvai.
„Tai, ką dabar bandome daryti Lietuvoje, kur visi specialistai susitelkę, apmokyti, kalba viena kalba, įtraukia bendruomenes, šviečia kaimų bendruomenes, visas tas modelis – pasaulyje yra tik keletas valstybių, kur tai yra daroma. Turtingiausios pasaulio valstybės investuoja į ligoninių prieinamumo gerinimą ir psichikos specialistus. Tačiau visi mokslininkai sako, kad nebus efektyvios savižudybių prevencijos, kol neįsitrauks bendruomenės ir visi žmonės“, – pažymėjo psichologė.
