Vidaus reikalų ministerijos (VRM) patvirtinta tvarka, kiekviena savivaldybė, apgyvendinusi nelegalius migrantus, privalo tiekti maitinimą už 5,85 eurų (su PVM) per parą.
Naujienų portalui tv3.lt pasienio savivaldybių atstovai teigia, kad ši suma toli gražu neatitinka realybės, nes neįmanoma rasti maisto tiekėjų, kurie galėtų už tokią sumą suteikti maitinimą.
„Mes negalime nupirkti tiesiog maišo cukraus ir išvirti arbatos. Duodame vienkartinį cukraus įpakavimą, vienkartinę arbatą, sausus makaronus užplikomus ar kažkokius dalykus, tai jau nėra taip pigu kaip išvirti toną sriubos ar toną arbatos“, – pasakoja Druskininkų rajono meras Ričardas Malinauskas.
Išleidžia keliskart daugiau
Druskininkuose apgyvendintiems nelegaliems migrantams kasdien paslaugos teikiamos už 15 eurų.
Anot miesto mero, jie yra maitinami sauso davinio vienkartiniais paketais, todėl niekaip neįsitektų į beveik šešis eurus.
„Kadangi produktai yra parduotuvėse, nežinant, koks bus poreikis rytdienai, kadangi viskas skaičiuojama tos dienos kainomis, plius higieniniai reikalai – ir muiliukai, šampūniukai ir dar kiti dalykai, tai mes niekaip netelpam pigiau kaip į 15 eurų vienai dienai“, – sako R. Malinauskas.
Ignalinoje pabėgėliems kasdien skiriama euru mažiau – 14 eurų. Skirtingai nei Druskininkuose – čia tiekiamas šiltas, pagamintas maistas.
„Maistą tiekiame tris kartus per dieną šiltą – ir sriubas, ir antruosius patiekalus. Mes užsakėme meniu be kiaulienos, kadangi jau turėjome patirties per COVID situaciją – „nelegalus“ kelis turėjome karantinuoti.
Tai niekam čia nebuvo naujiena, nei mums, nei tiekėjams“ ,– komentuoja Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Balinskienė.
Trečiadienį tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė sakė, kad nuo liepos 2 dienos savivaldybė jau yra išleidusi daugiau kaip 20 tūkst. eurų nelegalių migrantų priežiūrai, maitinimui, įskaitant patalpų pritaikymą ir visas kitas problemas, kurias reikėjo išspręsti.
Vieno migranto paros išlaikymo suma akivaizdžiai didesnė nei kitose savivaldybėse.
„Vidutiniškai skaičiuojant, vieno nelegalaus migranto para savivaldybei kainuoja apie 23 eurus. Visose savivaldybėse gretimose ta suma turbūt būtų panaši“, – kalbėjo ji.
Paklausta, kokia suma skirta vieno apgyvendinto nelegalaus migrantui maitinimui Alytuje, miesto vicemerė Jurgita Šukevičienė tikslios sumos nenurodė, tačiau patikino, kad pabėgėlių maitinimo išlaidų klausimas turi būti sprendžiamas, „nes nė viena savivaldybė negali į ta sumą išsitekti“.
„Tikimės šio klausimo sprendimo greito ir efektyvaus. <…> Suma yra daugiau nei dvigubai didesnė už tą normą. Pagal tą normą išeitų tik sausas davinys, kas atrodytų dabartinėmis sąlygomis nekaip. Bet jeigu būtų centralizuotai visoms savivaldybėms už tokią sumą ir nupirktas maitinimas, žinoma, maitintume.
Kalbant apie sausą davinį, tai atsirastų ir kiti dalykai, vėlgi, karštas vanduo, kuris didina riziką nusideginimo, jeigu tai konservai – reikia atidarytuvų aštrių jiems duoti“, – Alytaus miesto vicemerė Jurgita Šukevičienė.
Sunkiai, bet įsitenka į nustatytą normą
Vienintelė savivaldybė, kuri maitina migrantus už 5,85 eurų (per parą su PVM) – Varėnos savivaldybė.
Tiesa, ir čia anksčiau migrantai buvo maitinami už 9 eurus, bet patvirtinus naujai nustatytai tvarkai, anot miesto mero Algio Krėpštos, teko sumažinti maitinimo racioną.
„Mes iš pradžių negavome informacijos už kiek pabėgėlius maitinti, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) rinktinės vadas pasakė, kad reikia maitinti tris kartus į dieną šiltu maistu, tai mums savikaina gavosi apie 9 eurus su centais, bet po to buvo patikslinta, kad ta suma turi būti mažesnė ir tas racionas pasidarė skurdesnis.
Mes stengiamės įtilpti į tą nurodytą sumą ir vykdysime rekomendacijas. Tačiau, kaip jau minėjau, pradinio varianto savikaina buvo virš 9 eurus“, – sako jis.
Norėdama sumažinti išlaidas, savivaldybė pasitelkė mokyklos virtuvę ir virėjus: „Todėl, matyt, ta kaina mažesnė nei kai kuriose kitose savivaldybėse. Taip pat davė žinią, kad nebūtina tris kartus į dieną šiltu maistu maitinti, galima ir vieną kartą, o toliau sausi paketai. Tokios vieningos žinios, gaila, bet nuo pradžių nebuvo“, – naujienų portalui tv3.lt pasakoja A. Krėpšta.
Nesupranta, kokia išlaidų kompensavimo tvarka
Pasienio savivaldybių atstovai vieningai sako, kad iki šiol nesupranta, kokia išlaidų kompensavimo tvarka.
„Finansų ministerija iki šios dienos, ir dar neaišku, iki kada paruoš apmokėjimo ir kompensavimo tvarką. Šiandien dienai viskas daroma labdarai, nežinant nei kriterijų, nei situacijos, nieko. Kol kas mus „maitina“ tik pažadais“, – teigia Druskininkų meras.
A. Krėpšta įsitikinęs, kad dėl išlaidų kompensavimo negali būti jokių išlygų: „Buvo pažadas kompensuoti ir neturėtų dabar būti kalbų, kad už vieną kompensuos, o už kitą nelabai, nes įsivaizduoja kitokias normas. Čia yra šiokių tokių nesusipratimų.
Iki tos dienos, kai buvo labai aiškiai pasakyta, kiek maitinimas turi būti, kiek ir už ką kompensuojama, iki tos dienos viskas turi būti pagal pateiktas sąlygas kompensuota. Kai girdime svarstymus iš Finansų ministerijos, tai atsiprašau, kitą kartą mūsų požiūris bus kitoks, jei liaudiškai tariant, mus išdursit“, – kalba jis.
Sutartys apima ne tik maitinimą?
Finansų viceministro Gedimino Norkūno teigimu, Liepos 14 d. VRM organizavo pasitarimą su pasienio savivaldybėmis, kurio metu buvo diskutuojama ir dėl maitinimo kainos.
Jo teigimu, paaiškėjo, kad kai kuriose savivaldybėse sudarytos sutartys apima ne tik maitinimą.
„Pasiūlyta paros maitinimo norma atitinka ir yra didesnė, nei rekomenduojama paros maistinių medžiagų ir energijos norma, kuri yra nustatyta Sveikatos apsaugos ministro. Pasitarimo metu akcentuota, jog maitinimas negali būti teikiamas geresnės kokybės, nei Lietuvos valstybė maitina savo asmenis ligoninėse, socialinės globos įstaigose.
Taip pat nutarta, jog savivaldybių prašymai dėl anksčiau patirtų maitinimo ir kitų išlaidų bus analizuojami ir vertinami individualiai pagal gautus išlaidas pagrindžiančius dokumentus“, – atsako G. Norkūnas.
FINMIN atkreipia dėmesį, jog tokiomis rekomendacijomis vadovaujamasi nustatant maitinimo normas (t.y. teikiant maitinimą) savivaldybių įsteigtuose socialinių paslaugų įstaigose.
Finansų viceministras pateikė pavyzdį: „Kauno miesto maitinimo normos svyruoja nuo 3,48 euro iki 4,15 euro, o Ignalinos rajono Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro Naujojo Daugėliškio vaikų globos namuose paros išlaidų norma vienam asmeniui yra 3,5 euro“.
Pagal Vidaus reikalų ministerijos liepos 9 d. raštą (Nr.1D-3987) savivaldybėms numatoma kompensuoti išlaidas pagal šias išlaidų kategorijas:
· higienos prekės, valymo priemonės ir chemijos preparatai;
· vienkartiniai indai;
· geriamasis vanduo;
· maitinimo paslaugos (asmeniui iki 5,85 euro/parai su PVM, atsižvelgiant į Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre ir kitose įstaigose taikomas maitinimo išlaidų normas);
· patalpų dezinfekavimo paslaugos;
· patalpų tvarkymo ir valymo paslaugos;
· skalbimo paslaugos;
· komunalinės išlaidos;
· degalai ir migrantų transportavimo paslaugos;
· nuomos paslaugos (vaizdo stebėjimo įranga, teritorijos apšvietimas, teritorijos užtvarai, mobilūs dušai, biotualetai);
· apsaugos paslaugos (iki 10 euro/parai su PVM už vieno apsaugos darbuotojo vieną valandą);
· kitas (tik dokumentais pagrįstas) išlaidas, tiesiogiai susijusias su nelegalių migrantų reikmėmis.
VRM informuoja, kad surinkus bendrai informaciją iš suinteresuotų savivaldybių dėl kompensuotinų išlaidų, Vyriausybei bus teikiamas Vyriausybės nutarimo projektas dėl lėšų skyrimo.
