Kaip ir mes, ji praeina per fazes ir pokyčius. Laikui bėgant tie pokyčiai mūsų žvaigždėje tapo vis labiau nuspėjami. Šiuo metu ji išgyvena mažiau aktyvią fazę, vadinamą saulės minimumu.
Saulė patiria reguliarias 11 metų trunkančias pertraukas, įskaitant energetinio aktyvumo viršūnes, po kurių seka aktyvumo sumažėjimas.
Piko metu Saulė matyti daugiau saulės dėmių ir išskiria spindulių.
Ledynmečio nebus
Saulės minimume žvaigždė yra daug ramesnė, tai reiškia mažiau saulės dėmių ir energijos. Kai kurie ekspertai mano, kad per ateinančius kelis dešimtmečius galime pasiekti „Didįjį Saulės minimumą“. Paskutinį kartą tai įvyko tarp 1650 ir 1715 m., vadinamąjį Mažąjį ledynmečiu Žemės šiauriniame pusrutulyje, „kai aušinimas iš ugnikalnių aerozolių ir mažas Saulės aktyvumas sąlygojo žemesnę paviršiaus temperatūrą“, teigiama NASA pasaulinių klimato pokyčių tinklaraštyje.
Tačiau jie sako, kad šis Saulės minimumas nesukels dar vieno mažo ledynmečio. Dėl to greičiausiai „kaltas“ globalus atšilimas“.
„Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų žmonėms deginant iškastinį kurą, sušilimas yra šešis kartus didesnis nei galimas dešimtmečius trunkantis aušinimas dėl Didžiojo saulės energijos minimumo“, – cituojamas pranešimas CNN.
„Net jei Didysis Saulės minimumas truks šimtmetį, pasaulinė temperatūra ir toliau šils. Kadangi ne tik saulės spinduliuotės svyravimai, bet ir kiti veiksniai keičia pasaulio temperatūrą, labiausiai vyraujantys žmonės šiandien yra žmonių sukeltas atšilimas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, perspėja mokslininkai.
NASA duomenimis, Saulės aktyvumo kulminacija buvo 2014 m., o žemiausias taškas prasidėjo 2019 m.
Gali kilti grėsmė astronautams
Saulė taip pat yra atsakinga už tai, kas vadinama kosminiu oru, skleisdama daleles ir kosminius spindulius, tekančius per mūsų Saulės sistemą. Saulės stipriai įmagnetinti saulės taškai skleidžia spindulius, kurie gali nukreipti rentgeno ir ultravioletinės spinduliuotės srautus į Žemę.
Net kai saulė ramiai pasiekia Saulės minimumą, ji gali būti aktyvi ir kitais būdais, pavyzdžiui, vainikinėmis skylėmis, atsiveriančiomis Saulės atmosferoje.
Panašiai kaip Saulės pliūpsniai, šie dalelių srautai Saulės minimumo metu gali sutrikdyti ryšį ir GPS, kuriuos mes gauname iš palydovų.
Grėsmė gali kilti astronautams, nes dėl sumažėjusio Saulės aktyvumo susilpnėja žvaigždės magnetinis laukas ir mažiau apsaugo nuo kosminių spindulių, perspėja NASA.
