Merginos eina pakeltom galvom rykiuotej, nesiskundzia jokiais sunkumais paskirtom uzduotim, nes kiek matau tai musu jauni vyrai sumoteriskejo. Gatvei pries kitus vaidina koks jis kietas , o kariuomenej gaves biski spaudimo leidzia i kelnes nes pasibaige visi kietumai. Tai kad ne vyrai o bobos ir dideli verksniai. Jeigu taip ir gyvenime verksi del visko tai toli neisi.

Manau, kad kariuomenė, tam tikra prasme ne subkultūros, o bendrai jaunų vyrų kultūros atspindys. Ir jie tarnyboje linkę elgtis su kitais taip, kaip jie elgėsi šeimoje, savo namo kieme, mokymo įstaigoje. Manau kad ši patirtis lemia atitinkamą elgseną. Aš pats esu savanoris kariuomenės kūrėjas, atidavęs Lietuvos Respublikos ginkluotoms pajėgoms 3 su puse metų jaunystės. Būta visko. Ir įtampų ir nesutarimų ir barnių. Tiek su bendražygiais, tiek su vadovybe. Tiek dėl asmeniškumų, tiek dėl tarnybos. Bet niekinti savo bendražygį, nuo kurio elgesio rytoj gali priklausyti tavo gyvybė, mažų mažiausiai visiškai kvaila. Pats mačiau, kaip vaidinę "krūtais" dvimetriniai bernai, pakvipus paraku krisdavo ant kelių, žliumbdavo, žegnojosi ir šaukė mamytę. Karas ne vojažas po naktinius klubus. Didesnė tikimybė negrįžti iš karo nei iš naktinio klubo. Tai pirma. Antra, man taip pat kyla abejonės dėl šauktinių parengimo. Reikia turėti omenį tai, kad kariuomenės vadovybei, labai dažnai svarbiau munduro švara nei tarnybos rezultatai. Matyt tai lemia ydinga vadovaujančių kadrų atranka. Iškyla ne gabiausi ir atsakingi, o patogūs ir reikalingi. Galbūt tai pagrindinė yda, kurią mūsų ginkluotosios pajėgos paveldėjo iš sovietų. Nors, kita vertus, tai turbūt būdinga viso pasaulio kariuomenėms. Infantiliškumas, kuomet jeigu aš viršesnis laipsniu ar padėtimi, turiu teisę paminti taisykles galiojančias visiems, itin įsišaknijęs jėgos struktūrose. Tam tikra, emocinio intelekto stoka, nuo žemiausios iki aukščiausios vadovybės grandies itin pastebima. Iš to ir bėdos. Teikiami beprasmiai įsakymai, nurodymai, kurių įvykdyti neįmanoma, o atsakomybė perkeliama ant vykdytojų pečių. Moralinis klimatas kariuomenėje ne gali būti normalus, jeigu vadai nesirūpina savo eiliniais pavaldiniais. Tai labai blogai.

Mane į tarnyba su prievarta paime nenorėjau tarnauti poto iš tarnybos pabegau :D Pagavo namie nuvežė į psichiatrine ligonine uždarė teta dave psichiatram doleriu ir liepe per komisija nekalbet apsimesti taip ir padariau paleido namo dar be darbo sedžiu

Jau geriau kitai šaliai tarnauti, nei savo šaliai, kuriai mes nerūpim nei kiek.. Gėda o ne valstybe

Aš tarnavau 1994 m tai pilva kad atkale net dar nepamirštu o tarnavau garbės sargybos kuopa

Mamyciukas konkretus jis ce

Prievartinė karinė tarnyba nieko gero neduoda. Karių maskuotė arba kaip kareivis vadina - patrankų mėsa...

Tikrasis verktinis. Karas yra baisus, kruvinas, šudinas dalykas, o ne kažkokia šventė. Rikiuotė, darbai yra tam reikalingi, kad žmonės įprastų dirbti kaip komanda. Jei nesugebi išplauti grindų, tai kaip sugebėsi žudyti kitus žmones tam, kad pats išgyventum. Akivaizdu, kad jei nebus savos kariuomenės, teks tarnauti svetimoje, todėl nereikėtu čia inkšti. Memai taip pat patyčios, tačiau jų daug kas linkęs nematyti.

Isgyvenome ir i Afgana papuole. Traiskyti, saudyti, piaustyti apsaudyti, sprogdinti bet isgyvenome. Tai ka sitas snarglius ten butu dares? Juokinga..

Fu,kazkoki skudura buciuoja,votaip ir ligos plinta,gal jis pries tai ciulpe by.. ,fu,