Prieš kelias dienas Seime vykusiame saugumo forume aptarta įtempta geopolitinė situacija regione, galimos karinės eskalacijos scenarijai ir Vakarų atsakas Rusijos agresijai.
Visuomenėje matome kritinio mąstymo žlugimą
Tarptautinio gynybos ir saugumo centro ekspertas Tomas Jarmalavičius sako, kad norėdami padėti Ukrainai, turime užtikrinti savo visuomenės atsparumą ir saugumą. Jei paliksime Ukrainą, paliksime ir savo principus. Anot jo, negalima nuolaidžiauti Maskvai, nes tai būtų kolektyvinė savižudybė.
Kalbėdamas apie visuomenės atsparumą jis pabrėžė, kad kai kuriose Baltijos šalyse netinkamai elgiamės su savo viešuoju sektoriumi, visuomenė į juos žiūri blogai, bet tai kenkia visuomenės atsparumui, budrumui. Jis taip pat įsitikinęs, kad nepakankamai klausomės mažų pavojaus signalų, neįvertiname galimų priešų kūrybinių sprendimų mūsų atžvilgiu. Anot jo, situacijos, kurias galima panaudoti, dažnai būna apčiuopiamos dar prieš jas išnaudojant, bet mes to nepastebime, neužkardome.
„Mūsų planams trūksta koordinavimo iš vieno centro, aukščiausi vadovai skirtingai supranta bendra geopolitinį vaizdą. <...> Visuomenė vis labiau konfrontuoja tarpusavyje, matome kritinio mąstymo žlugimą, ypatingai nacionalinio saugumo klausimais. Visuomenės susiskaidymas trukdo užsienio politikai, sklinda daug dezinformacijos, priešiškos jėgos tuo naudojasi“, – aiškino gynybos ekspertas.
Tiesa yra ir gerų dalykų, pasak T. Jarmalavičiaus, matome, kaip privatus sektorius mobilizuojasi, padeda. Nors negalime pasakyti, kad visuomenė pasiekė sanglaudą ir vieningumą kovoje su iššūkiais. Stinga vieningumo ir Europos Sąjungoje (ES) dėl vienų ar kitų sprendimų, jų priėmimo greičio.
„Norėčiau pasidžiaugti, kad Baltijos šalys neleidžia užmiršti Rusijos klausimo. Putinas agresyvėja, bet tai padeda Vakarams vienytis. Švedija ir Suomija net svarsto galimybę jungtis prie NATO“, – diskusijoje sakė T. Jermalavičius.
Anot jo, ES ilgai marginalizavo politinius klausimus dėl Rusijos, todėl vienybė čia itin svarbi, nors klausimų ir skirtingų išeities taškų – daug.
„Išsiskiria požiūris į klausimus dėl „Nord Stream“ ar Ukrainos ginklavimo. Rusija taip pat imasi veiksmų, išsiskiriančias ES sostinių nuomones dėl svarbių klausimų galima paaiškinti ir tuo, kad Rusija siekia mus suskaidyti“, – svarstė gynybos ekspertas.
Jis įsitikinęs, kad JAV turi prisidėti prie krizės sprendimo Europoje. Be JAV vedančio vaidmens gali būti sudėtinga. „Jei Vašingtonas nekreips dėmesio, mums bus blogai“, – mano T. Jarmalavičius.
Rusija mus baus
Anot T. Jarmalavičiaus, gynyba nėra be rizikos, kartais mūsų politika yra militarizuojama, bet gynybos sektorius laikosi to strateginio numatymo, parengties.
„Parengties kultūra turi būti visuose valdymo grandyse. Kartais ir karinės pajėgos praranda budrumą. Civilinės struktūros gali prisidėti prie gynybos. Kaip mes numatome ir planuojame kai kuriuos scenarijus ir pratybas? Blogiausiu atveju Rusija tikrai užpuls Ukrainą, reikia galvoti kaip mums bus? Rusija ketins mus bausti, bus incidentų nukreiptų prieš paramą, kuri yra skiriama Ukrainai, bus situacijų, pajusime spaudimą šalies viduje, gali būti kibernetinių išpuolių“, – įsitikinęs specialistas.
Anot jo, jau dabar virš Švedijos branduolinių jėgainių skraido dronai, Suomijos saugumo politikai sulaukia žodinių išpuolių. Mums reikia susėsti ir apsitarti, kaip reaguosime, kaip pasiruošime tam.
Pagrasino migrantais ir grįžo į politinę areną
Lenkijos atsargos pulkininkas Adrianas Siadowski įsitikinęs, kad Rusija nori atkurti imperiją, todėl svarbu atkreipti dėmesį į karinį spaudimą.
„Tiesioginiai kariniai veiksmai daromi ten, kur turi galimybę daryti įtaką. O štai Rusijos bendradarbiavimas su Baltarusija yra vykdomas išmintingai. Ten pasinaudojama Vakarų, kaip antagonistų, įvaizdžiu. Tai, kad Baltarusijos opozicionieriai yra Vilniuje buvo puiki proga Putinui parodyti, kad Vakarai yra prieš Baltarusiją“, – įsitikinęs atsargos pulkininkas.
Anot jo, dabar matomos krizės priežastys buvo kelios, o eskalacija vykdoma keliomis kryptimis. Viena jų – Lietuvos ir Lenkijos pasienis, tapęs savotišku eksperimentiniu poligonu
„Po rinkimų Baltarusijoje, kai Aliaksandras Lukašenka dar kartą pasiskelbė prezidentu, o Vakarai parėmė Sviatlaną Cichanouskają, vyko pamažu eskalacija. Svarbu paminėti, kad Lenkijos Vyriausybė priėmė solidarumo planą, skyrė paramą baltarusiams esantiems Lenkijoje. Lenkijos premjeras įteikė raktus, S. Cichanouskajai, kad ji galėtų įkurti savo biurą Lenkijoje“, – apie krizės pradžią kalbėjo lenkų atsargos pulkininkas.
Vėliau sekęs Romano Protasevičiaus sulaikymas, pasak karininko, buvo nacionalinio terorizmo veiksmas. Dar vėliau reaguodama į sankcijas Baltarusija pasitelkė nelegalius migrantus, dokumentai rodo, kad jos institucijos tiesiogiai dalyvavo palaikydamos migracijos krizę prie Lenkijos ir Lietuvos sienų.
„A. Lukašenkos režimo išpuolis buvo sukurtas Kremliuje, o rudenį pasikeitė modus operandi, mažas grupes keitė didelės, imta naudoti akmenis, smurtą. Giliau įžiemojus skaičiai sumažėjo, o tai reiškia, kad Rusija ir Baltarusija neleido, kad operacija tęstųsi, nes galėjo kilti humanitarinė krizė. Savo dėmesį nukreipė kitur. Lapkričio 15 dieną Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas kalbėjo su V. Putinu, o Angela Merkel skambino A. Lukašenkai. Buvo pasiekta, ko norima, A. Lukašenka grįžo į žaidimą, buvo pripažintas Rusijos pranašumas ir svarba“ – sakė kariškis.
Jis įsitikinęs, kad Rusija yra pasirengusi ne tik užpulti Ukrainą, bet telkia karines grupuotes ir prie Baltarusijos pasienio, dislokuoja pajėgas Kaliningrade. Taip jie siekia gauti nuolaidų, nori saugumo garantijų, nori susilpninti NATO. Rusija ruošia pagrindą, kad galėtų pateisinti savo veiksmus ateityje. Baltarusija ir Rusija vakarus naudoja, kaip priešininko įvaizdį savo visuomenėms bauginti.
Privatus sektorius – gynybos paspirtis
Europos hibridinių grėsmių valdymo kompetencijų centro vadovas Rasmus Hindren sakė, kad situacija Ukrainoje yra bendro paveikslo sudėtinė dalis, turime remti Baltijos šalis ir stiprinti pasienį Ukrainos.
„Svarbu bendra politinė komunikacija. Ko Rusija pasiekė? Ji suskaidė pokalbių teritorijas su Vašingtonu, Berlynu, Paryžiumi“, – sakė jis.
Anot specialisto, ypatingai svarbu dirbti su privačiu sektoriumi. Tai dalis šalies saugumo užtikrinimo.
„Suomijoje, tarkime, vyksta nuolatinis bendradarbiavimas su privačiu sektoriumi, tai daroma savanoriškai. Tai priklauso ir nuo privataus sektoriaus noro įsitraukti ir remti su saugumu susijusias iniciatyvas. Nagrinėjami ES kritinės svarbos įmonių atsparumo klausimus, svarstomas bendradarbiavimas“, – aiškino ekspertas.
Štai Suomijoje 90 proc. kibernetinių kompetencijų yra privačiame sektoriuje, Estijoje atsiranda įdomių variantų, kai kreipiasi į privatų sektorių dėl gynybos, kibernetinių dalykų. Gynybos pramonė gali eksperimentuoti su geromis idėjomis.
