„Niekas Lietuvai neliepė būtent taip keisti būtent šio įstatymo“, – trečiadienį Žinių radijui sakė politikas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pripažino, jog buvo pažeistos rašytojos Neringos Macatės teisės sustabdžius jos knygos „Gintarinė širdis“ leidybą. Apie įstatymo keitimą šiame sprendime nekalbama.
„Aš net nepritarčiau, kad tą knygą reikėjo kaip nors uždrausti ar kokią nors cenzūrą įvesti. Nemanau, kad šiandien Lietuvoje kas nors draudžia informuoti, supažindinti visuomenę su homoseksualų santykiais“, – teigė P. Saudargas.
„Yra filmai, yra knygos, per televiziją mes tą matome ir niekas šitų dalykų neriboja, bet siūlymas buvo iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo išbraukti sakinį, kuris skamba taip: draudžiama niekinti šeimos vertybes. Klausimas, kodėl tas sakinys užkliuvo? Kodėl mes dabar norime leisti niekinti, ar tai yra toks tikslas?“ – kalbėjo parlamento vicepirmininkas.
Anot jo, minėtas sakinys „niekaip neuždraudžia informuoti visuomenės ir leisti knygas, rašyti eiles ar kurti filmus“.
„Ramiai gyvenome dešimt metų su tuo įstatymu ir niekam jis neužkliuvo, niekas nedraudė nieko skleisti ar apie ką nors kalbėti“, – pabrėžė politikas.
Seimas antradienį jau per pateikimo procedūrą atmetė Vyriausybės teiktą siūlymą atsisakyti dabar įstatyme įrašytos nuostatos, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija yra tokia, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Šią pataisą Teisingumo ministerija parengė sakydama, kad įgyvendina EŽTT sprendimą N. Macatės byloje.
Už pataisą balsavo 50 parlamentarų, 56 buvo prieš, 19 susilaikė. Tarp balsavusiųjų prieš bei susilaikiusiųjų buvo ir valdančiosios daugumos atstovų – konservatorių, Liberalų sąjūdžio narių.
Protestuodamas prieš tokią Seimo valią Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius prie parlamento sudegino tris homoseksualius santykius aprašančias knygas.
Jis taip pat kėlė klausimą, ar Vyriausybė, premjerė Ingrida Šimonytė tebeturi šios Seimo daugumos palaikymą, kai eina kalba apie vertybinius ir žmogaus teisių klausimus.
„Man atrodo, kad šios dienos balsavimo rezultatai parodo, kad ne“, – sakė Laisvės frakcijos narys.
P. Saudargas atmetė tokias abejones. Jo teigimu, balsuota dėl vertybinio klausimo, o tokiais atvejais parlamentarai turi aiškią savo poziciją, kurią ir gina.
„Man atrodo, kad ne pirmą kartą yra Seime balsavimas, kuris pasibaigia nepritarimu ar ministrų, ar Vyriausybės atneštiems projektams, ar koalicijos partnerių atneštiems projektams. Tokių yra šimtai atvejų tiek mūsų kadencijos metu, tiek ne mūsų kadencijos metu, ir nieko čia labai stebuklingai naujo tame nematyčiau“, – trečiadienį tvirtino konservatorius.
„Ši koalicija, ši valdžia, kai reikėdavo, susitelkdavo, esame priėmę šios kadencijos metu labai daug sudėtingų, nelengvų sprendimų. Tikiu, jei bus rimti klausimai, visi mes į šoną emocijas ir balsuos taip, kaip reikia Lietuvai“, – sakė jis.
Valdančiąją koaliciją Lietuvoje sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.
