„Turime pasverti tai, jog Lietuvoje tokių bankų yra buvę ir puikiai visi žinome, kuo tai baigėsi. Tikrai rizikos yra didelės. Jei būtų nutarta tiesiog kurti, steigti naują valstybinį banką, tai pareikalautų tikrai labai milžiniškų sumų“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė V. Šapoka.
Jo teigimu, taip pat kyla klausimų, ar valstybės valdomo komercinio banko veikla būtų tvari.
„Valstybės pagalba šiuo atveju būtų negalimam jis turėtų veikti rinkos sąlygomis, atitikti visas esmines taisykles, būti prižiūrimas Lietuvos banko. Kitų šalių patirtis rodo, kad dažnai tokie bankai ima per daug rizikuoti ir galų gale juos reikia gelbėti mokesčių mokėtojų pinigais“, – tvirtino ministras.
Pasak V. Šapokos, Lietuvos banko ir kiti ekspertai galėtų pateikti analizę, kuriose bankininkystės srityse trūksta konkurencijos – mokėjimo, pinigų išgryninimo, prieinamumo regionuose, ar išduodant paskolas verslui, gyventojams.
„Manau, galima rasti ir kitų sprendimų apsieinant be tokio rizikingo žingsnio“, – pabrėžė V. Šapoka.
G. Nausėda šią savaitę pareiškė, kad padėtis bankų rinkoje verčia pradėti galvoti apie valstybinio komercinio banko steigimą. Spalio pabaigoje apie galimybę kurti valstybinį komercinį banką svarstyti pasiūlė ir 2009 metų finansų krizės aplinkybių tyrimą atlikęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.
V. Šapokos teigimu, prezidento pateiktai idėjai kol kas trūksta konkretumo.
„Kai prezidento patarėjai išgrynins arba konkretizuos tokį pasiūlymą, tuomet ir bus galima diskutuoti šiuo klausimu. Dabar yra tik idėja, kurios realizavimas gali būti arba geras, arba labai blogas. Palaukime konkretesnių siūlymų iš prezidentūros ir tuomet spręsime“, – kalbėjo V. Šapoka.
Siūlymas steigti valstybės kapitalo regioninį plėtros banką buvo įrašytas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2016 metų Seimo rinkimų programoje. Teigta, kad toks bankas galėtų būti kuriamas i Lietuvos pašto pagrindu, tačiau veiksmų šiai idėjai įgyvendinti nebuvo imtasi. Pasvarstymų apie valstybinį banką būta ir anksčiau, tačiau jie taip pat nebuvo realizuoti.
Pasak V. Šapokos, Lietuvos paštas jau dabar teikia dalį finansinių paslaugų, atlieka tarpininko vaidmenį ir turėtų pats įvertinti, ar galėtų prisiimti papildomų finansinių paslaugų teikimą.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas penktadienį taip pat tvirtino, kad valstybinio komercinio banko steigimas būtų brangus procesas, todėl prieš priimant sprendimus reikėtų atlikti aiškią kaštų ir naudos analinę.
V. Vasiliausko teigimu, priežiūros sąlygos valstybiniam bankui būtų tokios pačios kaip ir kitiems komerciniams bankams – jis turėtų atitikti kapitalo pakankamumo, likvidumo, kitų normatyvų bei informacinių sistemų reikalavimus.
Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“. Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“.
