Nors išsakė nerimą, kad vakcinacijos tempai sulėtėjo, viceministrė neatmetė galimybės, kad karantinas gali baigtis dar anksčiau, nei suplanuota.
„Atsakymas į šį klausimą yra lygiai toks pats, koks buvo praėjusią savaitę. Dar praėjusią savaitę matėme tendencijas, kad žmonių suinteresuotumas vakcinuotis yra šiek tiek sumažėjęs, kas mus kiek neramina. Numatome imtis tam tikrų priemonių, kad vakcinaciją paskatinti.
Bet taip, jei situacija toliau gerėja, gali būti svarstoma ne tik nebetęsti karantino liepos mėnesį, bet galbūt jį nutraukti dar anksčiau, nesulaukus birželio pabaigos“, – po Vyriausybės posėdžio kalbėjo ji.
Portalas tv3.lt primena, kad šiuo metu karantinas galioja iki birželio 31 d.
Siūlė nelyginti pernai vasaros ir šios
Panašu, kad karantinas lieka tik popieriuje, o ne gyvenime, tad vasarą galime gyventi panašiai laisvai kaip ir pernai. Žurnalistų paklausta, ar vis tik epidemiologinė situacija šiuo metu išties leidžia gyventi tokiu laisvu režimu, Ž. Simonaitytė teigė, jog daug kas nuo praėjusių metų yra pasikeitę.
„Žinote, čia turbūt priklauso nuo to, su kuo mes lyginame. Jei galvotume, prie kokių aplinkybių praėjusių metų kovo mėnesį buvo skelbtas pirmas karantinas ir prie kokių atvejų skaičių praėjusių metų rudenį karantinas dar nebuvo skelbtas, tai šuo ir kariamas pripranta. Tai tikrai ne, mes matome akivaizdžiai gerėjančią situaciją, išmokome su šituo virusu gyventi. (...)
Dideli skaičiai mus gąsdina ir dėl perteklinių mirčių skaičiaus, ne kiekvienas, miręs nuo COVID-19, galėjo būti nemiręs nuo jo. Ir tokių žmonių Lietuvoje mes turime nemažai. Tačiau pagal tai, kiek mes išmokome, ką išmokome, kaip žiūrime į virusą, kiek turime sunkių atvejų, ligoninių užimtumus (...), tai vienareikšmiškai mes galime karantino sąlygas lengvinti ne tik dėl to, kad visuomenė jų yra išsiilgusi“, – sakė ji.
Tikisi išvengti „Delta“ atmainos plitimo
Paklausta, ar pavojingų mutacijų plitimas negali paskatinti kaip tik dar sugriežtinti karantino režimo, Ž. Simonaitytė pažymėjo, kad ministerija su epidemiologais, Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija detaliai peržiūrėjo tvarkas, kas daroma siekiant užkirsti kelią pavojingų mutacijų plitimui Lietuvoje.
„Tai susiję ne tik su mutacijos atsiradimu, bet ir greitu jos pagavimu, greitu ištyrimu visų žmonių, kurie buvo aplink tą žmogų. (...) Ir labai tikiuosi, kad mes neturėsime tos situacijos kaip Didžiojoje Britanijoje, kuri, nors ir turi pakankamai nemažą vakcinuotų žmonių skaičių, bet turi tris kartus išaugusį atvejų skaičių dėl „Delta“ mutacijos plitimo. Mes dėsime visas įmanomas pastangas, kad laiku atsektume tuos atvejus, kad visiems nereikėtų grįžti į griežtesnes sąlygas“, – sakė ji.
Persirgusiems – viena skiepo dozė
Pristatydama karantino pakeitimus Ž. Simonaitytė priminė, kad Vyriausybe nutarime dabar aiškiai apibrėžta, kada žmogus laikomas paskiepytas pilna schema ir yra susiformavęs imunitetas. Taip pat – kas jau seniai diskutuojama mokslininkų – persirgusiems asmenims užteks vienos vakcinos dozės.
„Visi su tuo susiję pakeitimai – kad žmonės galėtų ir keliauti laisvai, ir naudotis visomis galimybėmis. Labai svarbu čia atkreipti dėmesį, kad tokių žmonių – persirgusių ir vakcinuotų tik viena doze yra labai nemažai ir visoje Europos Sąjungoje, ir pasaulyje. Ir kalbant apie Europos Sąjungos skaitmeninį pažymėjimą, tokiems žmonėms jokių apribojimų nebus, nes mokslininkai vieningai sutaria, kad persirgusius užtenka vakcinuoti viena doze“, – kalbėjo ji.
Taip pat nutarime priimti sprendimai, leisiantys laisvai naudotis Europos sąjungos skaitmeniniu sertifikatu.
Buvo kiek palengvintos sąlygos vaikų iki 16 m. atvykimą į Lietuvą – tiems vaikams nebereikia atskiro leidimo ir visiems atnaujintos sąlygos apie reikalavimą turėti testą.
Apie visus karantino pakeitimus plačiau skaitykite čia.
