„Su „AstraZeneca“ mes galime greičiau nueiti į masinės vakcinacijos grupę. Ten jau tų konkrečių prioritetų nėra, jau bus galima kviesti gyventojus registruotis ir skiepytis masinės vakcinacijos būdu. Tikrai taip gali būti, tikrai nelaikysime tos vakcinos šaldytuve, kol kitos prioritetinės grupės su kitomis vakcinų rūšimis pasivys“, – interviu BNS pirmadienį sakė J. Grebenkovienė.
Vis dėlto, ji pabrėžė, kad ministerija siekia išlaikyti panašias skiepijimo apimtis visoje šalyje.
„Jei matome didėjančius skirtumus, pradedame perskirstyti vakciną taip, kad šiek tiek suvienodintume situaciją, kad nebūtų taip, jog viena pradeda masinę vakcinaciją, o kiti dar skiepija lėtinėmis ligomis sergančius“, – aiškino kanclerė.
Kitos svarbios interviu temos:
* Šią savaitę Vyriausybei bus teikiami siūlymai dėl prioritetų grupės papildymo, tarp skiepyti siūlomų žmonių – daugiau mokytojų, abiturientai.
* Taip pat šią savaitę planuojama atnaujinti skiepijimo grafiką.
* Per balandį tikimasi sulaukti 0,5 mln. vakcinos dozių.
* Didieji miestai turėtų pradėti skiepyti ir savaitgaliais.
* Vertinant vakcinų likučius, ši savaitė bus kritinė.
* Svarstoma taikyti individualias priemones pagal savivaldybes, siekiant paskatinti žmones skiepytis.
– Nuo praėjusios savaitės pabaigos pagal naująją tvarką vakcinos turėtų būti skirstomos pagal naują tvarką, vertinant ir skiepijimo tempus. Kokios savivaldybės yra pirmūnės ir jau gavo daugiau vakcinos dozių?
– Šį procesą – skiepijimo tempų žiūrėjimą ir nuo to priklausančių likučių savivaldybėse peržiūrėjimą – darydavome kiekvieną savaitę, skirstant naujas vakcinų dozes. Tai tą darbą darėme ir anksčiau – atitinkamai ir praėjusią savaitę, ir anksčiau jau toms savivaldybėms, kuriose matėm, kad yra nesunaudojamos vis „AstraZeneca“ vakcinos, jos tiesiog šių vakcinų nebeskirdavome.
Šį penktadienį gavome naują „AstraZeneca“ vakcinos siuntą, ją būtent išskirstėm toms savivaldybėms, kurios tikrai neblogai, sakykime, geriausiai šalyje tvarkosi su „AstraZeneca“. Tai galima įvardinti ir Alytų, Elektrėnus, Jurbarką, Kauno miestą, Raseinius, Uteną. Tai vakcinos šioms savivaldybėms ir buvo padalintos.
Kalbant apie savivaldybes, kuriose yra daugiausiai „AstraZeneca“ vakcinos likučių, tai – Visaginas, Šalčininkai, Širvintos, Marijampolė.
Kalbant apie kitų gamintojų vakcinas, tokio didesnio kiekio kaupimosi nepastebime. Tiek „Pfizer“, tiek tiek „Moderna“ yra gana sklandžiai suskiepijami.
– Kaip suprantu, ir iki naujos tvarkos įsigaliojimo skirstydavote vakcinos kiekius pagal skiepijimo tempus?
– Taip, pora savaičių jau tą vertinome, nes, kaip žinome, kai kurios savivaldybės, kuriose jau matėme, kad vakcinos likučiai nejuda kelias savaites, konkretaus gamintojo vakcinomis nėra skiepijama, tai tiesiog šių vakcinų nebeskirdavome tiesiog.
Naujoji tvarka įtvirtino šį procesą ir ji bus taikoma visoms vakcinų rūšims. Jei matysime kažkokį likučių kaupimąsi, tai ir vertinsime kiekvieną situaciją individualiai.
– Įvardinote savivaldybes, kur vakcinos kaupiasi. Naujoji tvarka numato galimybę iš tokių savivaldybių vakcinas surinkti ir perskirstyti. Ar tai jau daroma?
– Tai dar nebuvo daryta. Kadangi nauja lengvesnė, laisvesnė tvarka įsigaliojo tik penktadienį, duodame šią savaitę tai tvarkai, kaip sakoma, praktiškai įsigalioti. Tada po šios savaitės matysime, kokia situacija yra, ar savivaldybėse susikaupę vakcinų likučiai pajudėjo, ar nepajudėjo. Jei matysime po šios savaitės, kad vakcinų likučiai vis tiek yra nepajudėję arba neženkliai sumažėję, atitinkamai priimsim sprendimus perskirstyti.
– Tai didžiausia rizika kyla toms savivaldybės, kurias kiek anksčiau įvardinote?
– Taip, vienareikšmiškai.
– Bet tuomet šiose savivaldybėse dėl lėto vakcinavimo tempo, perskirstytų vakcinų liks daug nepaskiepytų žmonių, o tai gali turėti įtakos naujiems ligos židiniams. Kaip vertinate šias rizikas ir kaip jas valdote?
– Labai tikimės, kad nauji tvarkų palengvinimai duos vakcinacijos greičiui didesnį pagreitį. Taip pat tikimės, kad ir tose savivaldybėse pajudės užsistovėję vakcinų likučiai. Vėlgi, visose savivaldybėse yra norinčių skiepytis. „AstraZeneca“ vakcina – irgi. Tokių žmonių yra visose prioritetinėse grupėse. Kadangi davėme leidimą greičiau judėti per prioritetines grupes, jei, tarkim, amžiaus grupėje arba lėtinių ligų grupėje neatsiranda norinčių skiepytis šiose savivaldybėse, tai net neabejoju, kad atsiras norinčių pasiskiepyti žemesnio prioriteto grupėse.
Pasižiūrėsime, įsivertinsime, kaip ta tvarka padeda. O jei matysime, kad nepadeda, tai atitinkamai galvosime kitas priemones.
– Kokios tai galėtų būt priemonės?
– Reikės tada galvoti apie būdus, kaip pagerinti tam tikrus dalykus, pritaikyti konkrečias priemones konkrečioms savivaldybėms – kas veiktų, kas paskatintų. Visokių priemonių yra – ne tik kietosios perskirstymo, bet taip pat yra švelniosios, komunikacinės ir kiti dalykai. Galima sakyti, kad šita savaitė yra kritinė, kad įsivertintume, kiek ir kas padeda. O jei nepadeda, atskiroms savivaldybėms teks pagalvoti kitų priemonių, kurios pagreitintų vakcinaciją.
– Į prioritetinių grupių sąrašą nuo pirmadienio įtrauktas prezidentas, ministrai, parlamentarai. Ar artimiausiu metu dar keisis prioritetinių grupių sąrašas? Kaip?
– Šią savaitę teiksime Vyriausybei pasiūlymus, kaip galima būtų patikslinti prioritetų eilę. Įvertinus priemones, kurių imamasi, pavyzdžiui, grąžinamas kontaktinis ugdymas, dvyliktokai yra grąžinami į konsultacijas, tai atitinkamai planuojame siūlyti viso ugdymo personalo įtraukimą į prioritetus – ne tik ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, bet ir pagrindinio, vidurinio, taip pat siūlysime abiturientų vakcinaciją.
Yra dar mums pateikti siūlymai dėl įvairių ligų, taip pat kiti pasiūlymai, tarkime, įtraukti žmones, kur vykdo funkcijas ir jų negalima vykdyti ne nuotoliniu būdu.
Šiuos pasiūlymus esame sugrupavę, sudėję į pasiūlymą Vyriausybei. Na, kokį patvirtins sąrašą, manau, šią savaitę jau žinosime.
– Praėjusią savaitę minėjote, kad peržiūrimas ir prioritetų eilėje esantis visuomenei svarbių specialybių sąrašas. Ar čia irgi galima tikėtis pokyčių?
– Jis yra jau peržiūrėtas, yra tam tikri siūlymai, kaip galima koreguoti šį prioritetą. Bet kol kas nenoriu atskleisti, kol Vyriausybė nėra apsvarsčiusi, įvertinusi, kad nebūtų suteikta nepagrįstų lūkesčių.
– Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys BNS interviu sakė, kad masinė vakcinacija dėl galimybės pasirinkti skiepų gamintoją, greičiau pereiti iš vienos grupės į kitą galėtų ir anksčiau prasidėti masinė vakcinacija. Tačiau šiandien LRT radijui teigėte, kad greičiausiai ji neprasidės ir gegužės pradžioje, kaip buvo planuota, nes sumažintos „AstraZeneca“ vakcinos siuntos. Taigi, kada galėtume tikėtis masinės vakcinacijos pradžios?
– Šita nauja tvarka, kadangi galės visi laisvai rinktis skiepą, patį vakcinacijos tempą gali paspartinti, to labai tikimės, bet antra dedamoji, kuri yra labai svarbi – vakcinų kiekis, kurį turime. Jei didėja vakcinacijos tempai, tu tą kiekį tiesiog greičiau sunaudoji. Galime skiepyti kaip norime greitai, bet mes turime ribotą vakcinų kiekį, į kurį atsiremiame.
Esame gavę žinių, kad „AstraZeneca“ 26 proc. mažina tiekimą antram ketvirčiui. Tai atitinkamai tai koreguos ir vakcinacijos tempą ir masinės vakcinacijos dienos pradžią.
Kiek laiko tai pavėlins masinės vakcinacijos pradžią, dabar negaliu pasakyti tiksliai, nes kaip tik šią savaitę, patvirtinus naujus prioritetus, planuojame peržiūrėti vakcinacijos planą, įsivertinti turimus, žinomus kiekius ir atitinkamai paviešinti atnaujintą planą.
Dabar nenorėčiau spekuliuoti, kada tai galėtų būti.
– Bet tai reiškia, kad ji nusikelia?
– Turėtų nesikelti. Bet apie tai kalbu šią dieną turimais duomenimis. Dar laukiame „Johnson & Johnson“ vakcinos pristatymo grafiko, kurio dar nesame gavę. Tai tą skirtumą turėtų kiek amortizuoti. Klausimas, ar šią savaitę sulauksime grafikų ir galėsime įdėti į bendrą grafiką. Tačiau kai tik juos gausime, planą vėl atnaujinsime. Gali būti tokia situacija, kad vieną savaitę masinės vakcinos pradžia gali būti vėliau, o gavus naujus grafikus turėsime koreguoti į geresnę pusę.
Esam tokiame laikotarpyje, kai yra ir bus pokyčių, keisis prioritetai. Viską sudėsime į vieną vietą ir tada matysime, kaip planas koreguojasi.
– Norėčiau dar sugrįžti prie didesnio tempo. Bet juk greičiau skiepijant, kai kurios savivaldybės greičiau pasieks ribą, kada galės pradėti siūlyti „AstraZeneca“ ar kokią kitą vakciną masiškai. Ar toks scenarijus įmanomas? Ar galės vakcinavimo centrai kviesti žmones ne iš prioritetų sąrašo?
– Be abejo, čia labai geras klausimas. Taip, hipotetiškai – labai tikėtina, aišku, per šią savaitę matysime, kaip mums sekasi, bet su „AstraZeneca“ mes galime greičiau nueiti į masinės vakcinacijos grupę. Ten jau tų konkrečių prioritetų nėra, jau bus galima kviesti gyventojus registruotis ir skiepytis masinės vakcinacijos būdu. Tikrai taip gali būti, tikrai nelaikysime tos vakcinos šaldytuve, kol kitos prioritetinės grupės su kitomis vakcinų rūšimis pasivys.
Tikrai judėsime ir reikės apsispręsti, kada tas taškas bus, kada ta diena X išauš, kada skelbsime masinę vakcinaciją.
– Tai reiškia, kad bus kažkoks atskiras ministerijos sprendimas? Negalės vakcinavimo centrai tą pradėti savarankiškai, vertindami situaciją individualiai?
– Atskiro ministerijos sprendimo čia nereikia, tai yra grupė žmonių po visų prioritetinių grupių, kurią galima vakcinuoti. Bet nepamirškime to dalyko, kad per tam tikrą laiką savivaldybių imunizacijos lygis šiek tiek išsibalansuoja – vienos juda lėčiau, kitos – greičiau. Jei matome didėjančius skirtumus, pradedame perskirstyti vakciną taip, kad šiek tiek suvienodintume situaciją, kad nebūtų taip, jog viena pradeda masinę vakcinaciją, o kiti dar skiepija lėtinėmis ligomis sergančius.
Mes šitą vietą palyginsime, jau anksčiau tą esame darę, kad būtų panašus imunizacijos lygis. Bet taip, vis tiek bus savivaldybių, kurios pirmos pradės masinės vakcinaciją ir tai, manau, yra natūralu.
– Ar jau aišku, kad tiksliai pirmosios „Johnson & Johnson“ vakcinos dozės atkeliaus į Lietuvą?
– Kaip patikino gamintojo atstovai, balandžio antroje pusėje turime pradėti gauti tam tikrus vakcinų kiekius. Bet didelių kiekių mums nežada.
– Kokie tie numatomi pirmieji kiekiai?
– Man tikrai reikės spėti, nes „Johnson & Johnson“ vakcinos išvis esame labai nedaug rezervavę. Šalims narėms nesiunčia po kelis šimtus arba po keliasdešimt vienetų, tai, matyt, būtų keli tūkstančiai, iki dešimt tūkstančių. Aš taip drįsčiau prognozuoti.
– O kada galima tikėtis didesnių kiekių?
– Nežinome, ko tikėtis. Nežinome planų kompanijos. Laukiame net tų pirmųjų savaičių siuntų, apie vėlesnius mėnesius dar net kalbos nėra.
Grafikus turėjome gauti iki praėjusio penktadienio. Buvome susitikę su „Johnson & Johnson“ atstovais – ne tik Lietuvos atstovybės, bet ir pačios kompanijos – aptarti įvairių detalių. Jie pažadėjo greitu metu pateikti grafikus, bet iki šiol neturime.
Vienintelė vakcina, kurios tiekimas yra nusistovėjęs, tai – „Pfizer“, kur nekinta kiekiai mėnesiui, pusantro, nekinta pristatymo datos. „Moderna“ irgi stabilizuojasi, bet būna tiekimo vėlavimų.
– Ar plintant naujoms atmainoms, kitose šalyse matant besiformuojančias naujas pandemijos bangas nėra svarstoma skiepijimą vykdyti ir savaitgaliais, kad kuo greičiau ir kuo daugiau žmonių turėtų imunitetą?
– Taip, turėsime pasikalbėjimą rytoj su savivaldybėmis, kalbėsime apie galimybę skiepyti savaitgaliais, ypač tų savivaldybių, kurios yra didesnės, kur nespėja sunaudoti vakcinų per visą savaitę. Kalbėsimės apie šitas galimybes ir tarsimės dėl savaitgalinių skiepijimų, nes turime jau nemažus likučius vakcinų. Tai jei jau nepavyksta savaitės dienom suskiepyti, tai reikia galvoti apie likučių sunaudojimą ir per savaitgalį.
– Kokių vakcinos kiekių galėtume tikėtis jau balandį ir antrą ketvirtį apskritai?
– Antrąjį ketvirtį galime galvoti apie 1,8 mln. vakcinos dozių, bet čia yra be „Johnson & Johnson“. O balandžio mėnesį galima galvoti apie 500 tūkst. dozių, čia taip pat be „Johnson & Johnson“. Tai kiekiai, kurie šiuo metu yra patvirtinti.
– Ačiū už pokalbį.
