Vienas Sąjūdžio iniciatorių, buvęs europarlamentaras, Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas A. Sakalas mirė eidamas 92-uosius metus.
„Netekome vienos ryškiausių Sąjūdžio asmenybių, reikšmingai prisidėjusios ne tik Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę, bet ir formuojantis demokratinės valstybės politinei sistemai, – teigė prezidentas. – Nepaprastai aktyvus, įžvalgus, besidomintis naujovėmis, A. Sakalas visų mūsų atmintyje išliks kaip principingo, vienijančio, pagarbų santykį gebančio išlaikyti politiko pavyzdys“.
„Nuo pat jaunų dienų metęs iššūkį okupantų valdžiai ir susidūręs su totalitarinio režimo prievarta, jis niekada nepasidavė ir savo gyvenimu liudijo žmogiškojo orumo pergalę“, – sakė G. Nausėda.
Pasak I. Šimonytės, „Lietuva neteko iškilios politikos asmenybės, reikšmingai prisidėjusios prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ir valstybės stiprinimo“.
Jie reiškia užuojautą A. Sakalo šeimai, artimiesiems, bendražygiams ir bendraminčiams.
1960 metais A. Sakalas su pagyrimu baigė Kauno Politechnikos institutą. 1969-aisiais Vilniaus valstybiniame universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją, o 1976 metais – fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją.
Politikas, fizikas yra parašęs apie 250 mokslinių darbų apie puslaidininkių fiziką, yra 16 išradimų ir dviejų atradimų autorius.
1949-1954 metais jis kalintas už antisovietinę veiklą.
A. Sakalas 1988 metais tapo Sąjūdžio Seimo nariu, o 1989-aisiais – Lietuvos socialdemokratų partijos nariu. Šiai partijai jis vadovavo nuo 1991 iki 1998 metų, vėliau tapo jos garbės pirmininku.
Buvęs politikas nuo 1990 iki 1992 metų ėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nario, 1992–2004 metais – Seimo nario, o 2004–2009 metais Europos Parlamento nario pareigas.
Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga jis buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, o 2004 metais – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
