Taip ji sakė po penktadienį vykusio pokalbio telefonu su JAV gynybos sekretoriumi Pete'u Hegsethu.
„Mes, savo ruožtu, esame dėkingi už karių buvimą, ir kalbėjome apie tai, kad jei būtų peržiūrimas buvimas Europoje, mes būtume pasiruošę papildomą batalioną karių priimti, čia tolesnių pokalbių tema, kaip tai toliau vystysis, nes šiuo metu jokie sprendimai nėra priimti“, – penktadienį LRT laidai „Dienos tema“ sakė ministrė.
„Bet dėl kokių nors pajėgų patraukimo iš Lietuvos, apie tai kalba tikrai neina“, – pridūrė ji.
Pasak D. Šakalienės, su Pentagono vadovu aptartos ir tolesnis bendradarbiavimas su Vašingtonu gynybos pramonės srityje.,
„Tai, kad Lietuvos 20 proc. ginkluotės įsigijimų yra iš JAV ir kad mes su didžiausiomis JAV, o tuo pačiu didžiausiomis pasaulio gynybos pramonės įmonėmis aptariame pramoninį bendradarbiavimą, įsijungimą į tiekimo grandines, tam tikrus komponentų gamybos, surinkimo, aptarnavimo galimybių variantus Lietuvoje, tas tikrai sekretorių labai domina“, – kalbėjo ministrė.
„Vien jau tam tikros mokestinės lengvatos, kurias siūlo Lietuva, vertinamos labai teigiamai, buvo pasakyta, kad tai svarbus klausimas, prie to sugrįšime“, – teigė ji.
JAV rotacinis batalionas Lietuvoje tarnybą atlieka Pabradėje.
Vašingtonas yra priėmęs sprendimą dėl nepertraukiamo amerikiečių rotacinių pajėgų dislokavimo Baltijos regione, savo ruožtu Lietuva yra įsipareigojusi dėti visas pastangas, kad atvykstantiems JAV kariams būtų suteikta visa reikalinga priimančiosios šalies parama ir sukurta tinkama infrastruktūra.
JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.
Kaip rašė BNS, kovo pradžioje amerikiečių transliuotojas NBC, remdamasis esamais ir buvusiais aukšto rango pareigūnais, paskelbė, jog JAV peržiūrint karių dislokavimą Europoje, prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) svarsto favoritizuoti valstybes, kurios skiria daug lėšų gynybai.
Taip Amerika iš esmės pakeistų savo dalyvavimo NATO modelį.
D. Trumpas ne kartą kritikavo NATO šalis už tai, kad jos nesilaiko dabartinio tikslo gynybai skirti bent 2 proc. savo BVP. Jis teigė, kad tai neteisinga ir užkrauna papildomą naštą JAV.
Šiemet jis yra sakęs, kad sąjungininkės Europoje bendrai turėtų skirti gynybai tiek, kiek skiria vienos JAV. Neseniai jis pareiškė, kad NATO narės gynybai turėtų skirti 5 proc. savo BVP.
Padidinusi skolinimosi galimybes, šiemet Lietuva krašto apsaugai ketina skirti 4 proc. BVP, o 2026–2030 metais planuoja gynybai numatyti 5-6 proc. ekonomikos dydžio.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
