Poligonų plėtrą pretendentė vadovauti Krašto apsaugos ministerijai (KAM) įvardija kaip vieną iš savo prioritetų.
Supratimo stoką politikė sako pastebėjusi, kai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) buvo diskutuojama dėl steigiamų poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose.
„Ginčai ir argumentai, kuriuos mes girdėjome NSGK posėdžiuose, (...) rodo, kad nėra dar pakankamo suvokimo, kodėl tie poligonai reikalingi, kokią grėsmę tai sukeltų valstybei, jei kariuomenė negali efektyviai treniruotis“, – interviu BNS sakė D. Šakalienė.
„Jei mes kaip visuomenė sutariame, kad reikalinga mūsų ginkluotųjų pajėgų plėtra, reikalingas mūsų kariuomenės stiprinimas, tai galimybė kariuomenei kokybiškai ir pilnavertiškai treniruotis yra gyvybiškai būtina“, – teigė ji.
Pasak socialdemokratės, įkurti brigados dydžio poligoną Lietuvoje – vienas neįgyvendintų kadenciją baigiančios Vyriausybės darbų.
„Tai reiškia, kad tą sprendimą reikės įgyvendinti ir reikės sutarti su bendruomenėmis. Poligonų plėtra yra vienas iš prioritetų“, – sakė D. Šakalienė.
Praėjusiais metais Valstybės gynimo taryba (VGT) pasiūlė Lietuvoje įsteigti karinį poligoną, kuris būtų tinkamas treniruotis brigados dydžio vienetui, tačiau šis planas į priekį nepasistūmėjo.
Kadenciją baigiantis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė besitikintis, kad naujos kadencijos ministerijos vadovybė vystys kariuomenės poligonų plėtrą ir kalbos apie poligonus „neliks tik kalbomis“.
Lapkritį Seimas nusprendė, kad Tauragės ir Šilalės rajonuose bus steigiami nauji kariniai poligonai, skirti manevravimui, jie talpins nuo kuopos iki bataliono dydžio karinius vienetus.
Poreikis naujiems poligonams atsirado Lietuvoje daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.
