Sąjūdis prieš Astravo AE viešai kreipėsi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą ir visus Lietuvos žmones, kviesdamas siekti Lietuvos pasitraukimo iš Vienos konvencijos dėl atsakomybės už branduolinę žalą, tai pranešė buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, atsiuntęs kreipimosi tekstą.
Kreipimąsi pasirašė sąjūdžio valdybos pirmininkas Petras Auštrevičius, teisininkas Herkus Gabartas, Arvydas Sekmokas.
Pateikiame neredaguotą kreipimosi tekstą:
„Kokie yra argumentai už pasitraukimą iš Vienos konvencijos?
Visų pirma, įvykus avarijai Astravo AE, Lietuvos gyventojai dėl žalos jų sveikatai, turtui ar verslui galėtų kreiptis tik kiekvienas asmeniškai ir tik į Baltarusijos teismą. Lygiai taip pat ir Lietuvos valstybė negalėtų reikalauti tiesiogiai iš Baltarusijos valstybės nuostolių atlyginimo už Lietuvos gamtai ir aplinkai padarytą žalą. Tokios bylos būtų nagrinėjamos ne pagal Lietuvos, o pagal Baltarusijos teisę. Taip atsisakoma įprastos teisinės praktikos, kad ieškiniai nagrinėjami pagal tos šalies teisę ir jos teismuose, kur ta žala buvo padaryta – tai yra Lietuvoje.
Be to, ieškinys dėl žalos atlyginimo galėtų būti nukreiptas tik prieš Baltarusijos valstybinę įmonę „ Baltarusijos atominė elektrinė", kurios atsakomybė yra ribota. Taip Lietuva ir jos gyventojai praranda teisę reikalauti žalos atlyginimo iš Baltarusijos valstybės ir „Rosatom", kurios ir yra atsakingos už Astravo AE įvykusias avarijas. Tokios yra Vienos konvencijos nuostatos. Be to, žinant Baltarusijoje vyraujančias politines tendencijas, tenka labai abejoti, kad jos teismai tenkintų tokius ieškinius.
2019 m. sausio 14 d. A. Lukašenka savo įsaku Nr. 15, vadovaudamasis Vienos konvencija, nustatė, kad maksimali bendra Baltarusijos valstybės ir Astravo AE operatoriaus atsakomybė už branduolinę žalą neviršija 300 mln. SDR (specialių mokėjimo vienetų, kurie š. m. kovo 15 d. kursu yra 371 mln. eurų). Tuo tarpu Černobylio ir Fukušimos avarijų padaryta žala vertinama šimtais milijardų eurų. Kadangi Astravo AE avarijos padaryta žala pirmiausia būtų Baltarusijos teritorijoje, tai labai tikėtina, kad visa minėta suma ir būtų skirta tai žalai atlyginti. Lėšų atlyginti žalai, padarytai Lietuvos teritorijoje, paprasčiausiai neliktų. Lietuvai nebūnant Vienos konvencijos nare visi nukentėjusieji galės Lietuvos teismuose reikalauti atlyginti visą padarytą žalą.
Galiausiai reikia pastebėti, kad Vienos konvencija savo esme atleidžia atominių elektrinių vystytojus nuo atsakomybės už žalą, kuri avarijos atveju padaroma žmonėms ir gamtai. Tai kardinaliai prieštarauja Europos žaliajam kursui.
O kokie argumentai, kad Lietuva liktų Vienos konvencijos nare?
Lietuvos pasitraukimas iš Vienos konvencijos galimai sukeltų nepasitenkinimą kai kuriose sostinėse. Lietuva pasirodytų perdaug savarankiška ir nesukalbama, kokia buvo 1918 m. vasarį ar 1990 m. kovą.
Lietuvos Respublikos Seime jau yra įregistruota rezoliucija, kuria raginama trauktis iš Vienos konvencijos. Sunku pasakyti, ar dabartinė valdančioji dauguma pritars ar atmes šią rezoliuciją. Prezidento G. Nausėdos pozicija gali būti ta vertybinė nuostata, kuri lems Lietuvos pasirinkimą."
Naujienų portalas tv3.lt primena, kas Astravo AE veiklą turėjo pradėti pernai, bet dabar jos veiklos pradžia nukelta ir skelbta, kad ji veiklą turėtų pradėti šių metų pradžioje.
