Ryte jaučiasi absoliučiai gerai, o vakare – jau ligoninėje: gydytoja įspėjo dėl išplitusios infekcijos

Kaip portalui tv3.lt pasakojo šeimos gydytoja Rasa Isevičienė, šiuo metu serga ištisos šeimos, klasės, kolektyvai. Kai kurie – jau ne po pirmą kartą.

„Pastaruoju metu labai daug atipinių sukėlėjų – Chlamydia pneumoniae ir Mycoplasma pneumoniae. Būtent pastaroji bakterija yra labai smarkiai išplitusi ir dabar bene dažniausiai pasitaikanti infekcija“, – komentavo specialistė.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Tai jau darosi lyg nauja pandemija: profesorius prabilo apie lietuvius puolančią klastingą ligą – įsidėmėkite simptomus

Susirgę COVID-19 šių simptomų nesitikėkite: šeimos gydytoja įvardijo, kas vis dar kelia nerimą

Paaiškino, kodėl skirs mažiau pinigų už brangius tyrimus ir procedūras: jų duotų su viena sąlyga

Ištirti galima tik po 14 dienų

Šeimos gydytojos aiškinimu, pirmiausia didelė problema yra dėl diagnostikos, todėl vaistus paprastai tenka skirti „aklai“. Kitas gydytojų darbą apsunkinantis momentas yra tai, kad ligos simptomai labai stipriai pasikeitę.

„Mes ieškome imuniteto atsako, antikūnų, bet tokį tyrimą tikslinga daryti ne anksčiau nei po 14 dienų nuo susirgimo pradžios. Bet dabar sergančių labai daug, yra nemažai ūmių pneumonijų, simptomai pasikeitę ir prabangos kalbėti apie tą 14 dienų laukimą neturime. Tada paprastai skiriame antibiotikus nežinodami tikrojo sukėlėjo“, – kalbėjo R. Isevičienė. 

Pasak jos, kai mikoplazma taip išplito ir simptomatika keičiasi, nebematomas vadovėlinis ligos variantas: „Dažniausiai būdavo sausas priepuolinis kosulys, ypač naktinis, o dabar pradžioje gali varginti tik gerklės skausmas. Aišku, kadangi ši bakterija atipinė, ir anksčiau sukeldavo netipinių simptomų. 

Bet esmė ta, kad stacionare ją galima greičiau nei per 14 dienų nustatyti atlikus PGR tyrimą. Norėtųsi, kad ir pirminiame lygyje galėtų būtų labiau prieinama galimybė atlikti tokį tyrimą. Kai infekcijos paplitimas nebuvo toks didelis, nebuvo ir tikslo jį daryti, nes tai vis tik yra brangu, bet dabar situacija pasikeitusi.“

Ryte jaučiasi gerai, vakare – jau ligoninėje

Kaip pasakojo gydytoja, ši bakterija puola visus – tiek vaikus, tiek suaugusius, tačiau sergant tos pačios šeimos nariams simptomai gali visiškai skirtis.

„Kaip minėjau, simptomai labai įvairūs – jei vienam bus sausas priepuolinis kosulys, kitam gali būti sloga ir balso užkimimas, kažkoks drėgnas kosulys, dar kitam – gerklės skausmas ir sloga. Ir sergant vienoje šeimoje gali būti labai skirtingi simptomai. 

Pavyzdžiui, net žinant, kad šeimoje dviem vaikams buvo nustatyta mikoplazma, dabar ateina mama ir, atrodo, skundžiasi tik tuo, kad labai skauda gerklę, pakimo balsas, sloguoja. Kartais tai irgi būna mikoplazmos simptomai. Gali pasireikšti ir atipinis bėrimas gleivinėse, jis gali būti lytiniuose takuose, kai kuriems vaikams pasireiškia ausų skausmai.

Jei serga šeima, rekomenduojama gydyti ją visą kartu. Aišku, taikomas gydymas – gana plataus veikimo spektro antibiotikai, tad gydytojas jų skyrimą turėtų gerai apsvarstyti. Bet, kaip minėjau, tą pagrįsti būna sudėtinga, nes diagnostika galima tik vėliau, nei kada jau yra išreikšti pirmieji simptomai“, – aiškino R. Isevičienė.

Gydytoja akcentavo, kad infekcija dabar labai smarkiai išplitusi ir pasitaiko kone dažniausiai. Be to, ja galima susirgti pakartotinai.

„Kas dar yra charakteringa, kad kai atliekame bendrą kraujo tyrimą ir C reaktyvinio baltymo tyrimą, rodikliuose išreikšto uždegimo nematyti. Tad tokį žmogų paleidžiame kaip sergantį tik virusine infekcija gydytis namuose, o vakare jis atsiduria stacionare su atipine pneumonija, mikoplazmos sukeltu plaučių uždegimu. 

Kai kurie negali suprasti, kaip taip gali būti, kad ryte dar buvo pas gydytoją, jis klausė plaučius ir sakė, kad nieko įtartino negirdėti, gal net kaltina gydytoją, kad kažką „pražiūrėjo“. Bet ši liga gali būti greitos eigos, tad būtina neprarasti budrumo. Ryte dar gali jaustis absoliučiai gerai, o vakare esi su 40-ies laipsnių temperatūra. 

Taigi tai kelia daug nerimo – stebi pacientus, sprendi, ar gali laukti, ar skirti antibiotikus (vis tik kuo daugiau jų skiriame, tuo labiau auginame galimą atsparumą jiems ateityje), nes po kelių valandų jau gali būti išsivysčiusi pneumonija“, – sudėtingą situaciją nušvietė pašnekovė. 

Kokie simptomai įspėja apie atipinį plaučių uždegimą

Kita vertus, pasak gydytojos, viskas priklauso nuo imuninės sistemos reakcijos.

„Įprastu atveju lėtinių ligų neturintis žmogus gali ir pats pasveikti nuo mikoplazmos. Tad teoriškai galime leisti sveikti žmogui pačiam, jei per 14 dienų simptomai neblogėja. Bet negalime pasakyti, koks procentas pasveiksta savaime, nes jie galbūt net nesikreipia“, – komentavo R. Isevičienė. 

Paklausta, kokie simptomai būtų tos raudonos vėliavėlės, įspėjančios, kad peršalimo simptomai nulemti ne viruso, o jau vytosi plaučių uždegimas, gydytoja atkreipė dėmesį į kelis dalykus:

„Įprastai būna karščiavimas, dažniausiai virš 39 laipsnių (nors gali būti ir virš 38-ių), kai temperatūrą sunkiai pavyksta „numušti“ vartojant vaistus – ji šiek tiek nežymiai nukrenta ir po kelių valandų vėl kyla. Jei tai yra ne pirma, antra karščiavimo para, o viskas užsitęsia, tai jau būtų vienas simptomų, kad reikėtų atkreipti didesnį dėmesį. 

Kitą kartą temperatūra gali ir nebūti aukšta, bet žmogus yra vangus, nenori valgyti, gerti, yra mieguistas. Taip pat pavojingi ir tokie simptomai kaip labai išreikštas kosulys, dusulys, oro trūkumas.“

Paragino nepatingėti pasiskiepyti

Nors šaltasis sezonas dar tik įsibėgėja, gydytoja neslėpė nerimo, kad susirgimų gali tik daugėti, dar prisidėti ir kitos infekcijos, pavyzdžiui, gripas.

„Norisi paraginti tėvus, suaugusius, jei kosulys užsitęsė ilgiau nei 14 dienų, vis tik eiti išsitirti, išlaikyti sąmoningumą tiek dėl kitų, tiek dėl savo sveikatos. Kitu atveju tas nesąmoningumas galiausiai atsigręžia prieš mus pačius, nes, pavyzdžiui, jei užkrėsiu savo 5 kolegas, kai pats sugersiu antibiotikus ir išsigydysiu, tikėtina, kad vienas iš tų 5 kolegų vėl pakartotinai užkrės mane. 

Aišku, nesakau, kad reikia bėgti pas gydytojus tik pradėjus kosėti, nes, kaip minėjau, teoriškai mikoplazmą galima išsigydyti per 14 dienų, bet jei būklė blogėja, nesveikstama, reikia eiti tirtis, gydytis, neplatinti užkrato.

Be to, tuoj prasidės ir didesnis sergamumas gripu, tai gali dar apsunkinti diagnostiką. Rizikos grupės pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis labai rekomenduočiau pasiskiepyti nuo gripo. Nes jei nuo mikoplazminės infekcijos dar galima pasveikti pačiam, tai atipinis sukėlėjas kartu su gripu, net ir stipriam, sveikam, gretutinių ligų neturinčiam žmogui labai gresia pneumonija“, – pabrėžė R. Isevičienė.

Bakterija ėmė elgtis kaip virusas

Portalas tv3.lt primena rašęs, kad šiandien atipinių bakterijų sukeliamas plaučių uždegimas tampa lyg pandemija.  

Kaip aiškino VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas, gydytojas pulmonologas prof. Edvardas Danila, įprastai „pasigavus“ virusą jis įsiskverbia į nosies ir kitų viršutinių kvėpavimo takų epitelį ir pažeidžia natūralius gynybinius mechanizmus.

„Kada jie pažeisti, organizmui sunkiau kovoti su bakterija ir tada gali kilti bakterinis uždegimas. Bakterinė infekcija labai dažnai komplikuoja ūminę virusinę respiracinę infekciją, kas gali lemti plaučių uždegimą. 

Bet šiais metais jau ir anksčiau pastebėjome, apie ką buvo diskutuoja ir viešojoje erdvėje, kad atsiranda nemažai atvejų, kada kai kurios bakterijos ir be virusų pradinės infekcijos pačios sukelia plaučių uždegimą.

Viena iš jų – legionelė. Tačiau daug dažniau plaučių uždegimą sukelia bakterija, kuri anksčiau būdavo labai reta plaučių uždegimą priežastis suaugusiems, šiais laikais tapo vos ne nauja „pandemija“. Tai yra mikoplazma – bakterija, kuri anksčiau pasitaikydavo praktiškai tik vaikams, o dabar turime labai daug sunkaus plaučių uždegimo atvejų, kuriuos sukėlė būtent šis sukėlėjas“, – portalui tv3.lt aiškino E. Danila.