• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Palangoje vykstančios XII pasaulio lietuvių sporto žaidynės tapo ne tik sporto švente, bet ir laisvės, pasirinkimo ir bendrystės simboliu. Paskutinė žaidynių dieną – liepos 6 – sutampa su Tautiškos giesmės diena. Ta proga žymiausi Lietuvos televizijos veidai pasidalijo mintimis, ką jiems reiškia laisvė, vėliava ir himnas.

Palangoje vykstančios XII pasaulio lietuvių sporto žaidynės tapo ne tik sporto švente, bet ir laisvės, pasirinkimo ir bendrystės simboliu. Paskutinė žaidynių dieną – liepos 6 – sutampa su Tautiškos giesmės diena. Ta proga žymiausi Lietuvos televizijos veidai pasidalijo mintimis, ką jiems reiškia laisvė, vėliava ir himnas.

REKLAMA

Palangoje susirinkę beveik 3 tūkstančiai dalyvių iš viso pasaulio džiaugiasi galimybe ne tik varžytis, bet ir švęsti laisvę, kuri leidžia kurti, veikti ir būti savimi.

„Tiesiog nuolatinė galimybė pasirinkti, galėti pasirinkti taip, kaip tu nori pasirinkti“, – apie laisvės svarbą kalba dainų autorius ir atlikėjas Andrius Mamontovas.

REKLAMA
REKLAMA

Atlikėja Rūta Ščiogolevaitė įsitikinusi, kad laisvė – tai kiekvienam priklausanti vertybė:

REKLAMA

„Tai turi būti dovana visiems, prigimtinė teisė.“

Pasak atlikėjo Roko Yan, laisvė yra pagrindas viskam:

„Man atrodo, kad laisvė yra pats pats svarbiausias dalykas, nes būtent iš jos gimsta tiek kūryba, tiek kažkoks tobulėjimas, tiek santykiai su kitais žmonėmis.“

Šiai minčiai pritaria ir atlikėjas Alanas Chošnau:

„Ir kada tu gali gyventi nevaržomas ir daryti tai, kas tau patinka.“

„Laisvė man yra amžina jaunystė, noras veikti ir galimybės veikti“, – priduria dainų autorė Giedrė Kilčiauskienė.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvius vienijantis himno giedojimas

Paskutinę žaidynių dieną – liepos 6-ąją, Valstybės dieną, – lietuvybės ir pilietiškumo temos yra tęsiamos XII pasaulio lietuvių sporto žaidynių forume, kuris vyks Palangos kurhauze. 

Žaidynes vainikuos uždarymo šventė. Ją nuo 19:30 val. tiesiogiai transliuos TV3 televizija. Per transliaciją tarp Jūratės ir Kastyčio skvere įrengtos scenos ir Palangos tilto link einančios dalyvių eisenos bus nutiestas tiesioginis teletiltas.

Scenoje išskirtinius muzikos pasirodymas dovanos Monika Liu, Giedrė Kilčiauskienė ir Rokas Yan, o 21 val. lietuvius iš viso pasaulio sujungs nuo Palangos tilto giedama Tautiška giesmė.

TIESIOGINĘ TRANSLIACIJĄ GALITE STEBĖTI ČIA:

REKLAMA
Vyresnių kartų žmonės sako, kad jų jaunystėje, kuri sutapo su sovietizmo kolapsu ir viltimi iš Vakarų, viskas buvo tikra, gyva, buvo daugiau laisvės nei dabar. Galbūt tie laikai įsiskverbę į pasąmonę geresnės sveikatos, gražaus kūno pavidalu, todėl ir kelia nostalgiją, bet faktas pats gryniausias, kad bendravimas tarp jaunimo tikrai buvo kitoks - pilnesnis gyvo nervo, o žodžio laisvė paskutinį XX amžiaus dešimtmetį, tik po Nepriklausomybės, buvo savaime suprantama. Niekam ir neatrodė, kad kitą nuomonę reikia baust ir draust, nors diskusijos tarp kaimynų kieme ar tarp giminių prie stalo, kuris geresnis - Landsbergis ar Brazauskas, būdavo karštos kaip pekla. Nebuvo ir visokių perteklinių institucijų ir smulkmeniškų suvaržymų.

Žodžiu, tiek stagnuojanti Europa, tiek galingais tempais auganti Kinija gyvena toje pačioje baimėje pavadinimu „mus kažkas puls“.
O štai Izraelis, turbūt pavargęs laukti kol jį kas nors užpuls, pirmas užpuolė Iraną. Kad paskui tas neužpultų Izraelio.
Mūsų Krašto apsaugos Dovilė taip pat pavargo, todėl visam pasauliui deklaruoja savo pasiruošimą kovoti priešo, šiuo atveju Rusijos teritorijoje – todėl belieka laukti, kol Lietuva užpuls Rusiją, kad toji neužpultų Lietuvos.
O šiandien su senais gerais draugais prisiminėme 90-uosius metus. Kokie faini buvo laikai: niekas tada mūsų nepuolė, kaip ir mes nepuolėme nieko. Ir tada turėjome daugybę draugų, o ne sekėjų socialiniuose tinkluose. O su draugais kalbėjome apie meilę, žvejybą, svajonių išsipildymą, o ne apie tai, kaip čia kas ir iš kurios pusės mus gali pulti ar nepulti. Ir juokėmės iš filmo „Tadas Blinda“ herojės dvarininkės, kurią amžinai puldavo skruzdėlės ir kuri, neapsikentusi tų skruzdėlių puolimo, prašydavo ją išneši į kiemą.
Ir dabar pagalvoju: kaip būtų gerai vieną kartą į kiemą išnešti ir Dovilę ir tą visą „mus puola“ palatą. Bent vienai dienai. Tam, kad ramiai galėtume vėl pakalbėti apie meilę, žvejybą ir svajonių išsipildymą. Ir su tikrais draugais.
Deja... Bet tai tik žodžiai...
Pamenat makaroną? Daug laisvės buvo? Sušikti demagogai...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų