Tiesa, šiandien emocijos jau yra šiek tiek atlėgusios, nes teisminiai procesai pasibaigę ir per antstolius Rusnei pavyko atgauti visus tėvo išleistus pinigus. Net 55 tūkst. eurų sumą mergina paveldėjo būdama 15 metų, tuo metu jos tėvai buvo išsiskyrę, mama išvykusi į užsienį, o ji pasilikusi gyventi Lietuvoje su tėčiu.
Dėl šios priežasties banko kortelė su sąskaitoje esančiais 55 tūkst. eurais atsidūrė Rusnės tėvo rankose. Pinigus mergina paveldėjo iš senelio, mamos tėčio, kai buvo parduota dalis namo ir sodyba.
Kai mergina sulaukė 18-kos ir paprašė grąžinti kortelę, ji pasitikrino likutį sąskaitoje ir akimirką neteko amo. Paaiškėjo, kad jos sąskaitoje likę vos 5 eurai ir keli centai. Tėvas aiškino, kad pinigus išleido buto, kuri ji kaip vienturtė kažkada paveldės, remontui.
Vis dėlto, gavus banko išrašus paaiškėjo pribloškianti tiesa. Rusnė išsiaiškino, kad tėvas už jos pinigus nusipirko automobilį, taip pat itin dažnai pylėsi kurą degalinėse. Pinigus leido drabužių, žvejybos parduotuvėse, automobilių servisuose.
„Taip visus metus jis gyveno mano sąskaita. O kai būdama paaugle paprašydavau jo pinigų, tai jų visada nebūdavo“, – pabrėžia Rusnė ir čia pat priduria: „Norisi dar kartą pabrėžti, kad šią istoriją pasakoju ne tam, kad parodyčiau koks mano tėvas yra blogas, o tam, kad padėčiau kitiems ir ši istorija taptų pamoka, kad negalima aklai pasitikėti net ir pačiais artimiausiais žmonėmis.“
Tad apie viską iš pradžių – naujienų portalo tv3.lt pokalbis su Rusne. Pakanka užduoti pirmąjį klausimą ir jauna mergina išsamiai papasakoja savo gyvenimo istoriją.
Kas nutiko, kad teko bylinėtis teisme su tėvu?
Tėvai išsiskyrė, kai man buvo 12 metų. Visą laiką buvau tėčio vaikas, labai jį mylėjau. Jis man buvo viskas. Jiems išsiskyrus, tėtis susirado draugę, dabartinę savo sugyventinę. O mano mama išvažiavo gyventi į kitą šalį, taip pat su kitu vyru.
Su mama palaikau pakankamai artimus ryšius. Net buvau nuskridusi aplankyti jos į Norvegiją. Pamenu, kad mano tėvas tam labai prieštaravo. Jis nenorėjo, kad bendraučiau su mama. Tačiau paauglystėje gyvenimas tikrai nebuvo rožėmis klotas.
Tėčio sugyventinė turi du vaikus. Tos moters dukra kaltino mane, nes esą mano mama išardė jų šeimą. Todėl visą laiką jaučiausi nuvertinta toje aplinkoje. Tėvo naujoje šeimoje manęs nemėgo – nei jo sugyventinė, nei jos vaikai. Kai tėtis pradėjo rimčiau su ja susitikinėti, jis persikėlė gyventi į jos namus. Likau viena gyventi bute nuo 14 metų.
Vėliau tėtis nusprendė suremontuoti tą butą. Todėl aš persikėliau gyventi pas tėvo brolio draugę. Pasitikėjau tėčiu. Tikrai nemaniau, kad jis remontuoja butą iš mano asmeninių pinigų. Bet tuo metu jis valdė mano banko kortelę.
Kai paveldėjau pinigus, man buvo tik 15 metų. Tokio amžiaus vaikui paduoti kortelę su tokia suma pinigų būtų buvę baisu. Pasitikėjau tėvu ir daviau jam tą banko kortelę. Nesutarimai su tėvu prasidėjo dar remontuojant butą. Pamenu, kad rugsėjo mėnesį baigėsi remonto darbai, tuomet pradėjau lankyti 10 klasę. Grįžau gyventi į suremontuotą butą. Viskas buvo gražu, bet tada prasidėjo nesutarimai.
Iš mamos gaudavau 120 eurų siekiančius alimentus. Už tą sumą turėdavau išgyventi mėnesį. Maistui likdavo gal tik apie 30 eurų. Tiesa, tėvas į kortelę gaudavo vaiko pinigus, kurių nesu mačiusi akyse. Aš augau ir atsirado poreikis kažką daugiau nusipirkti. Pradėjau dirbti – švaros srityje, taip pat papildomai užsidirbdavau iš „Instagram‘o“.
Mes su tėvu pradėjome tolti. O tai, kad per mėnesį galėdavau sau leisti vos po 30 eurų maistui, atsiliepė mano sveikatai. Pradėjau alpti, susidūriau su širdies ligomis, kurios nesibaigė iki šiol. O vieną dieną apalpau mokykloje. Puikiai prisimenu, kai gulėjau ligoninėje, tai manimi rūpinosi draugo šeima, o ne tėtis.
Buvo apmaudu dėl to. Prasidėjo mano ligos ir draugas man pasakė, kad galiu ateiti gyventi pas jo šeimą. Kai turi bėdų ir alpsti, juk negali gyventi vienas. Iš tėvo pusės nesulaukiau pasiūlymo apsigyventi pas juos namuose.
Laikas bėgo, o aš taip ir nepasigilinau, kiek banko kortelėje yra pinigų. Faktas, kad kartas nuo karto gyvenau tame suremontuotame bute, nes mokykla buvo šalia. Taip pabaigiau 11 klasę, buvo rugpjūčio pabaiga, kai vieną rytą atsikėliau draugo šeimos namuose ir sulaukiau iš tėvo žinutės, kad atvežčiau buto raktus. Klausiau, kodėl jam jų reikia, jei jis turi savo? Tada parašė, kad aš bute daugiau nebegyvensiu ir mano daiktai visi išnešti į lauką.
Man 18 metų sukako gegužę, o vasaros pabaigoje jau buvau vejama lauk. Tada viskas ir prasidėjo. Mes su tėčiu stipriai susipykome. Jei ne draugo šeima, tai nežinau net kur būčiau ėjusi. Mama gyvena kitoje šalyje. Viską keisti ir gyventi svetur nesinorėjo, o dar laukė ir 12 klasė.
O kur dingo kortelėje buvę priklausantys pinigai?
Kai atgavau banko kortelę, tada paaiškėjo, kad sąskaitoje tėra likę 5 eurai ir šiek tiek centų. Nors turėjo būti 55 tūkst. eurų. Tik tada pradėjau kelti klausimą, kur dingo visi mano pinigai? Iki to laiko nesigilinau dėl tų pinigų, nes tėvas visą laiką kartojo, kad esu vienas vaikas šeimoje. Esą jam mirus, butas liks vieninteliam vaikui. Pasitikėjau juo ir nepagalvojau, kad ateis laikas, kai jis mane išvarys į gatvę.
Su draugo mama nusprendėme kreiptis į advokatus. Viską jiems papasakojau. Advokatai pasakė, kad išsiaiškinčiau, kur buvo leidžiami pinigai. Iš banko gavau išrašus ir pamačiau, kad pinigus tėvas leido degalinėse, nusipirko sau naują automobilį. Taip pat pirko drabužius, žūklės reikmenis, maistą.
Jis viską pirko tik sau. Pamenu, kad kartą nuvažiavome į maisto prekių parduotuvę, stovėjome prie kasos, o jis man liepė už viską susimokėti pačiai, nors per mėnesį gaudavau tik 120 eurų. Aišku, kad tiek pinigų nepakakdavo, todėl turėdavau tėvo maldauti, kad duotų man bent 15 eurų.
Tai jam pinigų nėra, tai kažkam taupydavo, tai kažką brangaus pirkti planuodavo. Aš jam sakydavau, kad turiu pinigų kortelėje, tai galėtų duoti iš ten, bet jis visą laiką išsisukinėdavo. Atgavusi kortelę nuėjau į vietinę parduotuvę, pasitikrinau likutį terminale ir pamačiau 5 eurus su centais, tada ir supratau to išsisukinėjimo priežastį.
Ką sakė tėvas, kai paklausėte, kur pinigai?
Parašiau jam ir klausiau, kur dingo mano pinigai? Atsakė, kad jie yra išleisti buto remontui. Buto, kuriame aš gyvenu. Esą tau taip ar taip liks tas butas. Ko atseit aš čia verkiu dėl tų pinigų...
Ar bandėte su tėvu susitarti be teismo?
Pasikalbėti su tėvu iki teismo buvome susitikę vieną kartą. Jis privalėjo atvežti mano visus daiktus į draugo šeimos namus. Jis buvo piktas, kupinas neapykantos. O man buvo skaudu, nes savo daiktus turėjau neštis į kitus namus.
Po to mes su juo išėjome pasikalbėti. Pokalbis nebuvo malonus. Pasibaigė tuo, kad tėvas pasakė, jog, jei noriu piktuoju, tai gerai, taip ir bus. Jis tada įsėdo į savo mašiną ir išvažiavo. Į mašiną, pirktą už mano pinigus.
Jis manęs visą laiką klausė, ko aš noriu? Pasakiau, kad tik to, kas priklauso man. Nenorėjau nieko kito. Tik tai, kas buvo man ir mano. Bet mums nepavyko susitarti. Jis susinervino, nes pasakiau, kad eisiu pas advokatus ir paduosiu jį į teismą. Mačiau, kad tai labai jį sunervino. Tada jis sėdo į automobilį ir išvažiavo. O po to jau susitikome tik teismo posėdyje, kuris įvyko kažkur po pusmečio.
Nebuvo per tą laiką jokio bendravimo. Tėvas nei rašė, nei skambino. Gal būtų viskas kitaip buvę. Be to, tuo metu lankiau 12 klasę. Tai galiu teigti, kad metai buvo labai sunkūs. Mokslus baigiau ne taip, kaip planavau.
Tėvas paliko, čia tas, čia anas. 12 klasė buvo labai baisi, labai, o dar tie egzaminai. Bylos pradžioje su advokatais rašėme raštą į teismą, nes pamačiau skelbimą, kad tėvas bando parduoti tą butą. Jis bandė parduoti butą, kol jo neareštavo.
Pamačiau tą skelbimą ir po dviejų dienų jam buvo pritaikytas areštas, kad nepavyktų buto parduoti. Pirmiausia teismas pasiūlė susitarti patiems. Per mediaciją, derybų metu, tėvas pasakė, kad gali man pasiūlyti 35 tūkst. eurų ir tai esą siūlo per daug, nes jo advokatas apskritai sakė siūlyti vos 20 tūkst. eurų. Esą tik džiaukis, kad jis pats siūlo net 35 tūkst. eurų.
O aš prašiau 55 tūkst. eurų, bet pasakiau, kad galiu nuleisti iki 50 tūkst. eurų. O jis liko prie savo 35 tūkst. eurų pasiūlymo. Tuo mūsų mediacija ir pasibaigė. Daugiau nebebendravome. Paskutinį kartą su juo susitikome baigiamajame teismo posėdyje. Dar kartą bandėme susitarti. Bet jis pasiūlė 40-45 tūkst. eurų, aš likau prie savo 50 tūkst. eurų.
Kol vyko visas posėdis, manęs teisėja klausė, kodėl net nepažiūriu į tėvo pusę. O man buvo tiesiog skaudu. Tu juk stoji prieš savo tėvą, įrodinėti savo tiesą. Teisme buvo ir ašarų, tikrai buvo labai sunku.
Kokia yra šios istorijos atomazga?
Aš laimėjau pirmą teismo posėdį. Tėvas apskundė jam nepalankų sprendimą. Bet laimėjau ir apeliacinėje instancijoje. Kaip ir viskas būtų tuo ir pasibaigę. Jis buvo įpareigotas grąžinti skolą. Bet to neskubėjo daryti. Jis pasiūlė palaukti iki tol, kol parduos butą. Pasakiau, kad metus laiko nežadu laukti. Pinigų reikėjo jau čia ir dabar. Norėjosi nusipirkti namus, kažką nuveikti.
Tada vėl susipykome su tėvu. Pasakė, kad, jei paduosiu į antstolius, tai mano būsimi vaikai nebematys senelio (tai yra jo). Jis anūkus esą jau turi (jo sugyventinės vaikų vaikai). Toks buvo mūsų paskutinis pokalbis – kad galėsiu jį pamiršti, jis manęs išsižadės.
Kai jis man taip pasakė, kitą dieną perdaviau tėvą antstoliams. Netrukus antstoliai pervedė visą man teismo priteistą sumą. Daugiau jokio kontakto su tėvu nebebuvo...
Teismo sprendimas
Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad teismas nusprendė Rusnės ieškinį tenkinti. Merginai buvo priteista 52 500 eurų suma ir 3 tūkst. eurų siekusios bylinėjimosi išlaidos.
Teismas nustatė, kad iki kortelės perdavimo ieškovei, iš jos banko sąskaitos įvairiuose bankomatuose buvo išgryninta 30 350 eurų suma.
Kita sąskaitoje buvusi pinigų suma buvo išleista pirkiniams statybinių medžiagų parduotuvėse, pirkiniams autoservisuose, degalinėse. Atkreiptas dėmesys, kad didelė dalis sąskaitos išrašų yra susijusi su išlaidomis degalinėse nuo 2020 m. iki 2022 m. gegužės, nors ieškovė tuo metu transporto priemonės neturėjo.
Nustatyta, kad 52 500 eurų suma buvo išleista per labai trumpą laiką – nuo 2021 m. vasario iki 2022 m. gegužės.
Vyro vardu tuo metu buvo registruota transporto priemonė IVECO, kurios vertė 20 tūkst. eurų. Taip pat automobilis BMW.
Teismas padarė išvadą, jog nėra duomenų, kad pinigai buvo naudojami ir panaudoti ieškovės, tuo metu dar nepilnametės, interesams tenkinti.
Vyras pirmosios instancijos sprendimą dar bandė skųsti apeliacine tvarka, tačiau iš to nieko nepešė. Maža to, papildomai buvo įpareigotas sumokėti 1,8 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidoms padengti. Nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
