Atsakingos institucijos tuo metu ruošia planą, kaip reikės išgyventi rudenį.
Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas habil. prof. dr. Julius Kalibatas konstatavo, kad dėl vaistų trūkumo susiduriama su didelėmis problemomis. Tačiau tai – ne tik Lietuvos, o visos Europos problema.
„Europos vaistų agentūra atliko tyrimą, kad labai stipriai trūksta antibiotikų, insulino, priešvėžinių preparatų. Sakyčiau, tai jau yra pasaulinė problema. Prasidėjus karui Ukrainoje nutrūko įvairios tiekimo grandinės, be abejo, kovidas irgi įnešė savo paklaidas, ir dabar išaugo antibiotikų poreikis.
Kovido metu ypatingai saugojomės ne tik virusinių infekcijų, bet ir bakterinių susirgimų buvo mažai, tad sumažėjo ir antibiotikų poreikis. Dabar gi jis yra didelis ir firmos nesugeba jų tiek pagaminti“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Pasak jo, dar viena problema – išaugusios energetinių resursų kainos. „Didelė dalis farmacinių kampanijų parašė laišką Europos Komisijai, aiškindamos, kad dėl išaugusių kainų kai kurių vaistų kainos didės ir 50 proc., o kai kurių – ir 160 proc., todėl jiems reikalinga finansinė pagalba, kad toliau galėtų gaminti reikiamus vaistus. Dalis šių firmų gamina ir priešvėžinius vaistus, ir antibiotikus. Jei firmos tikrai nustos gaminti tuos preparatus, tikrai bus problema“, – įspėjo J. Kalibatas.
Pirmiausia skambina į vaistinę
J. Kalibatas patvirtino, kad ši situacija stipriai apsunkina ir šeimos gydytojų darbą.
„Nesinori, kad kartotųsi tokios situacijos, kai vaistas yra išrašytas, pacientas, nuėjęs į vaistinę, jo negauna, nes jis jau paimtas, jo nėra ir panašiai.“
„Šeimos gydytojas visada nori skirti tuos vaistus, kurie veikia geriausiai ir optimaliausiai. Ir kai to pagrindinio vaisto nėra, reikia ieškoti jų pakaitalų, aiškintis, kur kokioje vaistinėje yra. Nesinori, kad kartotųsi tokios situacijos, kai vaistas yra išrašytas, pacientas, nuėjęs į vaistinę, jo negauna, nes jis jau paimtas, jo nėra ir panašiai“, – kalbėjo profesorius.
Jis patikino, kad šeimos gydytojai palaiko itin glaudų kontaktą su vaistinėmis ir stengiasi išrašyti tuos kurie tikrai yra.
Vaistų tiekimo sutrikimai buvo visada
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) vadovas Gytis Andriulionis patikino, kad ši vaistų tiekimo sutrikimai nėra naujas dalykas, tačiau pastaruoju metu jis taip akivaizdžiai išryškėjęs.
„Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje tiekimo sutrikimų padidėjo keliolika procentų. Bet mes esame maža rinka, turime ribotus finansinius resursus, tad tie teikimo sutrikimai buvo visada, tik gal ne taip aštriai ir akivaizdžiai matomas. Kaip jau minėta, nuo pernai rudens dauguma Europos šalių susidūrė ypač su antibiotikų trūkumais“, – aiškino jis.
VVKT tarnybos vadovas priminė, kad dažniausios to problemos – gamybos problemos, veikliųjų medžiagų trūkumas, pakavimo priemonės, logistikos problemos, komercinės priežastys.
„Pavyzdžiui, dalis pakavimo priemonių būdavo gaminama ir tiekiama iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, tai dabar visos šios rinkos paveiktos. Ir energetikos krizė, kuri buvo žiema, aukšti infliacijos rodikliai – visa tai padarė įtakos vaistų prieinamumui“, – kalbėjo G. Andrulionis.
Jo aiškinimu, nors Lietuvoje buvo didelių problemų dėl antibiotikų, pavyko susitarti su Lenkijos gamintojais, dar dalis vaistų rinką pasiekia per Europos vaistų agentūrą (EVA) surastus gamintojus.
„Situaciją sprendžiame, ji nėra tokia bloga kaip kai kuriose kitose šalyse. Tačiau sutrikimų buvo ir vis dar yra. Situacija labai dinamiška ir informacija kasdien keičiasi. Prieš kelias dienas buvo atnaujintas antibiotiko „Ospamox“ tiekimas Lietuvai, jau pasiekė didmenininkus. Pernai išdavėme 270 leidimų tiekti vaistinius preparatus užsienio kalba paženklintomis pakuotėmis, kai su lietuvišku ženklinimu užstringa“, – sakė G. Andriulionis, tikindamas, kad problema nebėra tokia aštri.
Ruošia strategiją ateičiai
VVKT vadovas taip pat prabilo apie ateities strategijas, mat gamindama vaistus Europa yra gerokai priklausoma nuo trečiųjų šalių.
„Aiškinantis, kiek Europa yra priklausoma nuo trečiųjų šalių, tai paskutinė atlikta analizė rodo, kad daugiau nei 40 proc. veikliųjų medžiagų tiems preparatams, kuriuos Lietuvoje vartojame, yra gaminama Indijoje ir Kinijoje. Ypač kalbant apie kritinius preparatus, vietomis yra dar daugiau.
Tai ką darome Europos institucijomis, žiūrime, kur yra kritinė priklausomybė ir jau dabar ruošimės rudeniui, identifikuojame, kiek kokių preparatų reikės. Žiūrime, kaip apsirūpinti visai Europai, kad nė vienai šalia vaisų nepritrūktų arba tie sutrikimai būtų kuo minimalesni“, – kalbėjo G. Andrulionis.
Jo pastebėjimu, jei visai Europai, kur yra laisvas prekių ir paslaugų judėjimas, nebus užtikrintas pakankamas tiekimas, tarp valstybių prasidės „lenktynės“:
„Tai reiškia, kad viena valstybė turės būti gudresnė už kitą ir vaistinius preparatus perpirkinėti ar siūlyti didesnes kainas tokiu būdu vienai valstybei sukeliant vaistų trūkumą kitoje.“
Sumažėjo gamintojų
Savo ruožtu Vaistų gamintojų asociacijos direktorė Rasa Bričkienė siūlė į problemą žiūrėti sistemiškai.
„Per pastaruosius 10 metų Europoje smarkiai sumažėjo antibiotikų pasiūla. Tarkime, jei lieka vienas ar du gamintojai tokiu atveju, jei vienam gamintojui iškilo tam tikrų gamybos problemų, akivaizdu, kad galima sulaukti tiekimo sutrikimų“, – kalbėjo ji.
Pasak vaistų gamintojų atstovės, pati rinka konsolidavosi, o ypač tai pasimatė po COVID-19 pandemijos, vykstant karui Ukrainoje, kai buvo sutrikdytos tiekimo grandinės.
„Sutraukytos ne tik pačių vaistų, net ir žaliavų gamybos, veikliųjų, pakavimo medžiagų grandinės, bet ir atsirado papildomas naujas reguliavimas, išaugo pačios gamybos kaštai.
Lietuvos pagrindinė problema, kad esame labai maža valstybė, tad turime pakankamai ilgus gamybos terminus. Tokiu atveju iškilus didesniam poreikiui pacientams ir gydytojams tenka susidurti su dideliu galvos skausmu“, – kalbėjo R. Bričkienė.
