„Kalbant ne tik apie užsienio politiką, bet ir apie visas sritis – man Vyriausybės programa patinka ir atrodo tinkama. Ji atitinka socialdemokratiškas vertybes, todėl nereikėtų tikėtis, kad pradėjus dirbti naujai Vyriausybei viskas radikaliai staiga pasikeis“, – Eltai sakė kandidatė užimti premjero postą.
„Mūsų pagrindinis tikslas yra darbų tęstinumas ir pasiryžimas toliau vykdyti Vyriausybės programą. Šiai dienai, kritiškai svarbu stabilizuoti padėtį ir nepradėti naujų politinių batalijų“, – tvirtino I. Ruginienė.
Pasak socialdemokratų išrinktos kandidatės, valstybė Kinijos ir Taivano klausimais laikysis tos pačios pozicijos, kurią iki šiol formulavo buvęs premjeras G. Paluckas ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
K. Budrys: prireiks laiko ir kantrybės
Pastarasis birželio mėnesį kalbėjo, kad siekia, jog Pekine veiktų Lietuvos ambasada, o Vilniuje teisėtai ir saugiai funkcionuotų Kinijos ambasada. Tiesa, kaip sakė K. Budrys, tikslui įgyvendinti prireiks laiko ir kantrybės.
„Manau, kad artimiausiu metu su užsienio reikalų ministru susitiksime ir apsiderinsime visas pozicijas, o iki šio momento – nematau jokių skirtumų tarp jo ir mano pozicijos“, – tikino I. Ruginienė.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Kaip skelbta, po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų buvęs Vyriausybės vadovas G. Paluckas užsiminė apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.
Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Pekinas. Kaip anksčiau teigė Kinijos misijos Europos Sąjungoje (ES) patarėja Fang Mei, Pekinas tikisi, kad dvišaliai santykiai „sugrįš į įprastas vėžes“. Tačiau pažymima, jog bendravimas ir mainai gali būti stiprinami tik gerbiant „vienos Kinijos“ politiką.
Tuo metu portalui „Delfi“ Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas teigė, kad iš Lietuvos pusės Kinijai buvo pateiktas paskutinis pasiūlymas ir dabar laukiama jos reakcijos. Kaip aiškino URK vadovas, pasiūlymas susijęs su tuo, kad Kinijos diplomatai grįžtų dirbti į ambasadą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
