Lietuvos kariuomenės Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų bataliono kariams skirtas miestelis viešosios ir privačios partnerystės būdu už 74 mln. eurų pastatytas per trejus metus ir yra vienas iš trijų 231 mln. eurų kainuosiančių šiemet atidaromų tokių objektų.
Pirmadienį atidarytame Rokantiškių kariniame miestelyje pastatyti administracinės ir specialiosios paskirties pastatai: kareivinės, valgykla, štabas, medicinos punktas, sportui skirtos patalpos ir aikštės, ramovė su koplyčia, taip pat techninės paskirties pastatai, kita reikalinga infrastruktūra.
„Puiku, kad kai buvo suprasta, kad tokios infrastruktūros reikia, infrastruktūra buvo greitai pastatyta ir čia, ir pajūryje. Mūsų kariai turės puikias tarnybos sąlygas, – po miestelio atidarymo surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
„Visas šis projektas, kuris įgyvendintas nuo sutarties pasirašymo iki raktų atidavimo lygiai per trejus metus, parodo ir mūsų verslo partnerių galimybes. Lietuvos kariuomenė, krašto apsauga už šį objektą nemokėjo nė euro“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Praėjusią savaitę karinis miestelis atidarytas Pajūryje, Šilalės rajone. Pavasarį planuojama kariuomenei perduoti dar vieną karinį miestelį Šiauliuose.
Pasak jo, valstybė per daugiau nei 12 metų išmokės visą trijų statybos miestelių sumą, kas metus vidutiniškai už kiekvieną karinį miestelį mokėdama po šešis milijonus eurų.
„Visa tai leido mums virš dviejų šimtų milijonų eurų skirti ginkluotės įsigijimams, kuriuos galėjome įcementuoti čia į betoną“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Ministro teigimu, trijų karinių miestelių statybų bendra suma – 231 mln. eurų su PVM. Pasak KAM, Rokantiškių karinio miestelio statybos kainavo 74 mln. eurų.
„Pabrangimas buvo, bet neviršijo devynių procentų. (...) Nebuvo drastiško kainų kilimo, kaip kitur statybų sektoriuje“, – teigė jis.
A. Anušauskas sako, kad Vilnius iki šiol turėjo tik tuos karinius dalinius, kurie susiję su kariniu valdymu.
„Kovinis batalionas įsikūrė būtent dabar. Mūsų galimybės, esant krizinėms situacijoms, visoms pajėgomis ginti sostinę ženkliai pakito į gerąją pusę“, – miestelio atidaryme kalbėjo ministras.
„Ne tik dėl to, kad atsiranda batalionas, bet ir dėl Vokietijos sprendimo dislolkuoti brigadą, kurios dalis infrastruktūros bus Vilniuje, bet didžioji dalis bus (...) Rūdininkų poligono karinėje teritorijoje“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie Vilniaus apginamumą, A. Anušauskas paminėjo ir NATO itin aukštos parengties pajėgoms priimti skirtų kareivinių Pabradėje statybas.
Jis pažymėjo, kad infrastruktūra yra lydima gynybos planų, didesnių pajėgų dislokavimo tuose rajonuose, kuriuose yra infrastruktūra.
„Gynyba yra stipresnė ir infrastruktūros atsiradimas tai irgi parodo“, – sakė A. Anušauskas.
Trys kariniai miesteliai suprojektuoti ir pastatyti su visa bataliono dydžio vienetui reikalinga infrastruktūra, kuri tikslingai pritaikyta prie šiuolaikinių kariuomenės poreikių. Tai didžiausi per pastaruosius 30 metų įgyvendinti Lietuvos kariuomenės infrastruktūros projektai.
