„Vertinant pradinę stadiją, tai šitoje vietoje trūko žvalgybinės informacijos arba jos iš viso nebuvo. Nežinau, kaip sekasi bendradarbiauti su kitomis institucijomis. Kai dirbau anksčiau policijoje, prieš tokius renginius paprastai būdavo pasitarimai, ruošiami įvairūs planai, pristatomi įvairūs variantai: kas bus, jei nutiks taip, o jeigu kitaip. Aišku, gaudavome vienokios ar kitokios informacijos iš Valstybės saugumo departamento. Man atrodo, kad tos informacijos nebuvo arba jos net nebuvo ieškota“, – portalui tv3.lt pasakojo buvęs Vilniaus apskrities policijos vadovo pavaduotojas Sigitas Mecelica.
Pasak pašnekovo, lygiai taip pat svarbu planuoti savo veiksmus, vertinti rizikas, jeigu politikai priima kokius nors svarbius sprendimus, kurie, tikėtina, gali sukelti visuomenės nepasitenkinimą. Šiuo atveju mitingą inspiravo Vyriausybės siūlyti ribojimai galimybių paso neturintiems asmenims. Iš esmės tai siejama su prieš skiepus nukreiptais judėjimais.
Savo ruožtu buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, teisininkas Dainius Žalimas teigia esantis nustebęs dėl to, kad reagavimas į riaušininkų veiksmus užtruko, mat policijos pareigūnai labai prisideda prie viešojo saugumo regionuose saugodami migrantus. Pasak jo, Lietuva prieš kelerius metus treniravosi 40 tūkst. migrantų antplūdžiui, o policijos pajėgų Vilniuje pritrūko, nors atvyko dešimt kartų mažiau asmenų: „Kažkas, matyt, netinkamai suplanuota“, – sako teisininkas.
Antradienį vykęs mitingas prieš Vyriausybės siūlytus ribojimus neskiepytiems ir galimybių paso neturintiems žmonėms sukėlė tikrą pykčio bangą. Pasibaigus oficialiajai mitingo daliai protesto akcija tęsėsi toliau, nors leidimas buvo išduotas tik iki 17 valandos. Įsisiūbavus emocijoms protestuotojai apstumdė kai kuriuos Seimo narius, į pareigūnus laidė akmenis, susprogdino garsinę granatą. Per susirėmimus iš viso sužeista 18 pareigūnų, agresyvūs protestuotojai buvo išsklaidyti tik apie 2 valandą nakties.
Užtruko surinkti pareigūnus į vieną vietą
Viena iš priežasčių, kodėl mitinguotojams galėjo buvo leista taip ilgai siautėti – policijos pajėgų trūkumas, nes Lietuva šiuo metu susiduria su dviem krizėmis, kurios kelia neramumų: sveikatos apsaugos, kuri didžiausią nerimą kelia prieš skiepus nusiteikusiems asmenims, ir migracijos, mat į Lietuvą atvykę apie 4 tūkst. asmenų yra nepatenkinti savo gyvenimo sąlygomis. Riaušes taip pat padėjo numalšinti Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
„Žmonių stoka yra akivaizdus dalykas. Tas yra žinoma, tai nėra didelė naujiena. Jėgos mobilizuojamos atitinkamai pagal problemą. Gali būti, kad pritrūko pajėgumų“, – sutiko buvęs Valstybės saugumo departamento direktorius Mečys Laurinkus.
Kaip tik tuo pat metu, kai prie Seimo vyko protestas, jau peraugęs į riaušes, kilo maištas Viešojo saugumo tarnybos valdomame Rūdninkų poligone, kuriame apgyvendinta apie 800 migrantų. Iš migrantų miestelio pasišalinti bandė apie 20 migrantų, buvo pasitelktos policijos, Viešojo saugumo tarnybos pajėgos, pakeltas pasieniečių sraigtasparnis.
Kad Vilniuje riaušių metu trūko policijos pajėgų po susitikimo su policijos generaliniu komisaru Seime riaušių vakarą patvirtino socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.
Kiek vėliau tai pripažino policijos generalinis komisaras Renata Požėla: „Tai šiek tiek užtruko, nes reikėjo mobilizuoti policijos pareigūnus, surinkti į vieną vietą, nes, kaip žinia, dabar policijos paslaugų daug kur reikia, vykdome daug įvairių funkcijų“.
Policijos pareigūnai pasitelkiami regionuose saugoti migrantus, nors tuo daugiausia užsiima Viešojo saugumo tarnyba, o užkardose – pasieniečiai.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mano, kad šie įvykiai tiesiogiai susiję ir koordinuoti: „Mano nuomone, tą patį vakarą įvykę neramumai Rūdninkų poligone taip pat nėra atsitiktinumas, o gerai suplanuota ir koordinuota akcija prieš mūsų valstybę, siekiant destabilizuoti padėtį ir sukelti dar didesnius neramumus“.
Bet Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pripažįsta, kad įrodymų apie tiesiogines sąsajas kol kas nėra. Galbūt jų bus ateityje.
Valstybės saugumo departamentas portalui tv3.lt pranešė šiuo metu renkantis ir tikrinantis papildomą informaciją apie protesto Vilniuje ir migrantų bandymo pabėgti Rūdninkuose aplinkybes, galimas sąsajas ar koordinavimą.
„Departamentas kol kas nėra fiksavęs įrodymais pagrindžiamo užsienio šalių veikimo pastarojo meto protestuose, tačiau juose aktyviai dalyvauja už antivalstybinę veiklą nuteisti ir antilietuviškos retorikos nevengiantys asmenys bei atkartojami Lietuvai priešiški Rusijos ir Baltarusijos naratyvai. Įgarsinti protestuose Lietuvoje, jie vėl tiražuojami minėtų šalių žiniasklaidoje“, – sako Valstybės saugumo departamento pareigūnai.
„Pažymėtina, kad nuotaikų radikalizavimu Lietuvos visuomenėje, priešpriešos eskalavimu gali būti suinteresuotos priešiškos užsienio valstybės, nepatenkintos Lietuvos vykdoma užsienio politika, o neramumai visuomenėje ir jos grupių susidūrimai su teisėsauga gali būti išnaudojami siekiant susilpninti Lietuvos gebėjimus įgyvendinti paramą demokratiniams procesams kaimynystėje“, – priduria Lietuvos žvalgyba.
Išsakė nuomonę: tai gali būti netinkamas planavimas
Teisininkas D. Žalimas teigia esąs nustebęs, kad policijos pajėgos buvo atitrauktos migrantų saugojimui žinant apie prieš skiepus nusiteikusių asmenų protestą prie Seimo, kai Lietuva prieš keletą metų ruošėsi keturis kartus didesniam migrantų antplūdžiui, todėl tarsi teoriškai turėjo suplanuoti ir pajėgumų paskirstymą.
„Iš viešos informacijos matėsi, kad gali būti panašių akcijų: buvo visokie raginimai rengti mitingus prie Seimo. Manau, kad vakar pagrindinė problema buvo nepakankamos pajėgos tinkamu laiku. Tai yra ne eilinių pareigūnų atsakomybė, eiliniai pareigūnai tinkamai atliko pareigas, bet būtent tų asmenų, kurie planuoja atitinkamas saugumo operacijas“, – sako pašnekovas.
D. Žalimas atkreipia dėmesį, kad 2016-2017 metais Lietuvos pareigūnai dalyvavo dideliuose mokymuose ir ruošėsi atlaikyti iki 40 tūkst. migrantų antplūdį.
„Jeigu valstybėje buvo rengtos pratybos, kuriose simuliuota situacija, kaip atlaikoma 40 tūkst. migrantų, tai, matyt, tų pratybų metu buvo planuojamos kažkokios pajėgos? O dabar neužtenka pajėgų užtikrinti Vilniuje saugumo dėl to, kad mes turime 4 tūkst. migrantų. Man dėl to kyla įvairių klausimų, atrodo labai keistai. Vakar bet kas galėjo prognozuoti, kad reikia sustiprintų saugumo pajėgų Vilniuje. Tai čia kažkas, matyt, netinkamai suplanuota“, – sako teisininkas D. Žalimas.
Mecelica: akivaizdžiai trūko žvalgybinės informacijos
Buvęs Vilniaus apskrities policijos vadovo pavaduotojas S. Mecelica portalui tv3.lt pasakojo stebėjęs riaušių transliaciją beveik iki pabaigos. Jo nuomone, beveik akivaizdu, kad Lietuvos institucijos neturėjo patikimos žvalgybinės informacijos ir nesitikėjo smurtinės antrosios mitingo bangos.
„Pirmiausia noriu pagirti policijos pareigūnus, kurie tiesiogiai ten dirbo, už jų gerą psichologinį pasiruošimą, už neperteklinį jėgos naudojimą, tikrai viskas gerai buvo. Bet vertinant pradinę stadiją, tai šitoje vietoje trūko žvalgybinės informacijos arba jos iš viso nebuvo. Nežinau, kaip sekasi bendradarbiauti su kitomis institucijomis. Kai dirbau anksčiau policijoje, prieš tokius renginius paprastai būdavo pasitarimai, ruošiami įvairūs planai, pristatomi įvairūs variantai: kas bus, jei nutiks taip, o jeigu kitaip. Aišku, gaudavome vienokios ar kitokios informacijos iš Valstybės saugumo departamento. Man atrodo, kad tos informacijos nebuvo arba jos net nebuvo ieškota“, – sako S. Mecelica.
Tokią išvadą buvęs pareigūnas daro iš to, kad dar prieš protesto akciją nebuvo atlikta kai kurių paruošiamųjų darbų, kurie rodytų, jog tikimasi įvairių mitingo pabaigos variantų.
„Pavyzdžiui, mums pateikdavo informaciją, ar yra tikimybė, kad iš tam tikrų asmenų ar grupuočių galima tikėtis kažkokių veiksmų. Tai padėdavo ruoštis, tuomet galėdavai nujausti, į kurią čia pusę čia gali kažkas pasvirti. Tarkime, jeigu gauname informacijos, kad gali būti išpuoliai, tai būdavo pasirašomas įsakymas, įsteigiami mobilūs postai ir pareigūnai tikrindavo įvairius žmonių nešulius, kad neprasineštų padegamųjų skysčių. Mano galva, čia sušlubavo ta paruošiamoji stadija“, – mano pašnekovas.
S. Mecelica taip pat atkreipia dėmesį, kad mitingo organizatoriai kone paskutinę minutę paprašė savivaldybės padidinti protesto akcijos dalyvių skaičių nuo 1 iki 5 tūkst. Pasak jo, kadangi policija paprastai dalyvauja pasitarimuose savivaldybėje, tai šią informaciją tikrai žinojo. Bet S. Mecelica kvestionuoja, ar reikėjo išduoti leidimą šiam žmonių skaičiui, kadangi tokiu atveju prie Seimo iš bibliotekos pusės labai sudėtinga išlaikyti reikiamus atstumus iki pastatų.
„Tokiu atveju, jūs tikriausiai pamenate, renginiai būdavo kitoje Seimo pusėje, kur yra automobilių aikštelė. Taip pat būdavo naudojamos tvorelės. Vakar aš pastebėjau, kad žmonės judėjo laisvai, rinkosi prie pagrindinių vartų, nebuvo jokio atskyrimo. Net paprasta juosta „Stop policija“ yra svarbi, kadangi ją nutraukus ar peržengus asmuo patenka į administracinių nusižengimų kodekso lauką, nutraukti ar peržengti tą juostą draudžiama“, – pasakojo buvęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas.
Jis sako, kad paprastai tokiais atvejais parengiamas ir rezervas, kad pareigūnai galėtų greitai prisistatyti į vietą, jeigu tik prireikia. Šiuo atveju, pasak policijos generalinio komisaro, pareigūnai vyko iš regionų.
„Aš taip pat pasigedau raitosios policijos. Iki 10 žirgų tikrai būtų padėję išvengti ir dujų panaudojimo, kurios sukelia neigiamas reakcijas minioje. Žirgas jis toks... Minios valdymui labai gerai. Mes tikrai naudodavome“, – sako S. Mecelica.
Pašnekovas tiesioginėse transliacijose matęs nemažai asmenų, kurie specialiai provokavo minią. Pasak S. Mecelicos, nors tai sunku, bet naudojant operatyvinius pajėgumus šiuos asmenis reiktų kuo anksčiau „išimti“ iš minios.
„O dėl to, ar reakcija uždelsta, ar ne – atsakyti labai sudėtinga. Sprendimą priima atsakingas asmuo, kuris vadovauja toms pajėgoms. Tai čia klausimas: galbūt nebuvo pakankamai pajėgų, gal kitos aplinkybės. Nežinau, kaip dabar, bet anksčiau politikai labai mėgdavo pareguliuoti, kaip ir ką daryti“, – pasakoja buvęs pareigūnas.
„Žinote, jeigu jau kviečia eiti aplink Seimą – tai nieko gero nelauk. Turi imtis priemonių iškart: juosta, tvora, pajėgos. Beveik visada vaikščiojimai aplink Seimą išsirutulioja į tolesnius veiksmus – didesnius ir mažesnius. Visko buvo: ir kiaušiniais žmonės buvo apmėtyti, ir dilgėlėmis pašventinti, ir daug dalykų yra atsitikę. Bet judėjimas aplink Seimą yra aiškus signalas, kad paraku pakvipo. O kiek stipriai – jau kitas klausimas“, – sako S. Mecelica.
Paklaustas, kaip, jo nuomone, buvo galima nesitikėti riaušių, kai Lietuva vienu metu patiria sveikatos ir migracijos krizę bei kai kitos šalys po griežtų sprendimų dėl skiepų patyrė tą patį, pašnekovas svarstė, jog už visuomenės saugumą atsakingi asmenis po sprendimų priėmimo turi numatyti rizikas, susidėlioti veikimo algoritmą.
„Reikia susidėlioti, kas gali atsitikti. Ar tai sukels ažiotažą, ar nesukels? Jeigu sukels, tai koks jis galėtų būti? Šeimų maršas parodė, kad žmonės susitelkę tokiems dalykams. Visą laiką turi būti analizė, rizikos numatymas. Kuo toliau, tuo tai aktualiau, nes demokratija pas mus stiprėja, žmonių nuomonė įvairėja, nebėra vieno kurpaliaus, kas, beje, yra gerai, todėl reikia planuoti savo veiksmus. Politikai priėmė sprendimą, o toliau tie, kurie atsakingi, turi dirbti ir įžvelgti, kokios yra rizikos bei tam pasiruošti. Niekada nereikia bijoti per daug pajėgų. Reikia vengti per mažai pajėgų“, – mano S. Mecelica.
Bakas: Vyriausybė irgi pasirinko jėgos ir bauginimo strategiją
Nepaisant įvykusio protesto ir vis kylančių maištų migrantų stovyklose, buvęs Valstybės saugumo departamento direktorius M. Laurinkus sako, kad bendrai situacija jam neatrodo labai grėsminga, tačiau, jo nuomone, tai ženklas, į kurį reikia atkreipti dėmesį. Jis taip pat kritikavo nuolatinius teiginius be įrodymų, jog dvi akcijos buvo kažkieno organizuotos, galbūt net susijusios su antivalstybine veikla.
„Manau, kad policija turi labai daug informacijos. Viskas fotografuojama, filmuojama, fiksuojama, galima palyginti su kitais atvejais, žmonės paprastai kartojasi. Viskas nesunkiai atsekama, bet reikia duoti vertinimą su faktais. Tuščių teiginių niekas šiais laikais nepaiso. Galima kiek nori sakyti, kad tai Rusijos ranka, bet reakcija bus, jog šneka visą laiką taip pat, nors nieko neturi. Tokiems teiginiams reikia turėti pagrindžiančią medžiagą“, – svarstė M. Laurinkus, taip reaguodamas į politikų teiginius apie antivalstybinę veiklą ir sąsajas tarp agresyvaus protesto prie Seimo bei migrantų maišto Rūdninkuose.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Vytautas Bakas pats yra buvęs pareigūnu, todėl yra susipažinęs su pareigūno darbu. Jo nuomone, pareigūnai savo pareigą atliko puikiai, o atsakomybę labiau neša politikai, kurie priima sprendimus ar kurie stengiasi pasinaudoti susidariusiomis įtampomis.
„Iš viso pirmas protesto akcijos etapas buvo taikus ir normalus. Taip, kai kurie žmonės buvo agresyvūs, pikti, bet protesto akcijos tokios ir yra, nes susirenka įaudrinti žmonės. Jie galbūt tuoj bus atleisti iš darbo, galbūt neįleidžiami į gydymo įstaigas. Įsivaizduokite, sužinai, kad būsi atleistas iš darbo. Čia bet kam gali nunešti stogą. Protestas yra tik politikų sprendimo pasekmė. Tai ta pirmoji dalis visiškai atitiko visus reikalavimus“ – sakė V. Bakas.
Pasak komiteto nario, kai priimami jautrūs sprendimai, valstybės institucijos turi įvertinti jų poveikį viešajam saugumui.
„Kitaip tariant, prieš priimdami sprendimus Vyriausybė ar Seimas privalo įvertinti poveikį pačiai visuomenei, jos nuotaikoms. Va nuo čia ir prasideda planavimas. Tai jei prieš kelias dienas atsiranda Vyriausybės registruotas nutarimas, kuriuo uždaromos visos erdvės žmonėms, atsiranda tokios idėjos neįleisti nepasiskiepijusių į viešąjį transportą, į poliklinikas ir po protesto akcijos jos atšaukiamos, tai rodo valdančiosios daugumos trumparegiškumą. Pasirinkta jėgos ir bauginimo strategija. Tai pati primityviausia strategija“, – aiškina politikas, dirbantis Mišrioje Seimo narių grupėje.
