„Mes norime kad kiekvienas lankytojas, apsilankęs Signatarų namuose, išeitų į balkoną ir suprastų, kad valstybę kuria ne valstybės vadovai, o patys piliečiai“, – žurnalistams trečiadienį sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.
Pasak jos, taip siekiama sudaryti galimybę žmonėms prisiliesti prie istorijos, ypač jaunesnei kartai.
„Turime ieškoti būdų, kaip nepadaryti tų svarbių istorinių dienų tiesiog vienadieniais šventimais, svarbu atskleisti turinį“, – sakė muziejaus vadovė.
Į balkoną muziejaus lankytojai galės patekti nuo vasario 18-osios, iki šiol jie tokios galimybės neturėjo. Iki šiol čia kalbas Vasario 16-osios progą sakydavo šalies vadovai, dažniausiai – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
„Užėję į balkonėlį, nepamirškite pakelti akių į viršų, nes ten pamatysite dekoro detales, kurias restauravimo metu atrado restauratoriai“, – kalbėjo muziejaus vadovė.
Kaip BNS sakė restauratorė Ramunė Balandžiūnienė, tvarkant fasadą buvo aptikti du istoriniai, originalūs piliastrų kapiteliai – viršutinės dekoro dalys.
„Tai yra pirminiai dekoro elementai išlikę, todėl bendru sprendimu buvo nuspręsta jų neuždažyti, kad visi galėtų matyti šiuos elementus“, – sakė ji.
Pasak R. Balandžiūnienė kiti du elementai formuoti „nuėmus formas nuo pirminių detalių“.
Signatarų namų fasadas atnaujintas praėjusių metų pabaigoje. Kaip BNS teigė R. Kačkutė, darbai kainavo daugiau nei 600 tūkst. eurų.
Fasadą atnaujinti planuota prieš kelerius metus, tačiau darbai užsitęsė dėl biurokratinių procedūrų.
„Atrodo tokia nedidelė erdvė, bet savyje koduoja didžiulę valstybingumo reikšmę“, – sakė kultūros ministras Simonas Kairys.
Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje, dabartiniame Signatarų namų pastate pasirašė Nepriklausomybės Aktą, kuriuo teisiškai atkurta Lietuvos valstybė.
