Šią savaitę Lietuva pasirašė saugumo paktą su Filipinais. Tai valstybė, apie kurią turbūt daugelis Lietuvos gyventojų beveik nieko nežino išskyrus jos pavadinimą. Dvišaliu gynybos bendradarbiavimo memorandumu numatoma stiprinti partnerystę gynybos, saugumo ir technologijų srityse.
Krašto apsaugos ministerijos teigimu, ši partnerystė svarbi stiprinant atsparumą hibridinėms grėsmėms ir dezinformacijos kampanijoms, nukreiptoms prieš demokratines valstybes.
Apie tai, ar Lietuva tapo saugesnė pasirašiusi šį paktą TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas ir žurnalistas Vladimiras Laučius.
Ko Lietuva siekia tokiu bendradarbiavimo paktu?
Šiuo metu esant tokiai sudėtingai geopolitinei situacijai, mes ieškome alternatyvų. Ir kita vertus, mes norime vystyti gynybos pramonę, ieškome partnerių, ne tik Jungtinėse Amerikos Valstijose, ne tik Europoje, bet taip pat ir Azijoje. Ir aš manau, kad tas bendradarbiavimas iš tikrųjų yra labai svarbus. Žinoma, Filipinai yra pakankamai toli ir taip toliau, bet jų patirtis galbūt saugumo srityje, galbūt žinios ir kita pagalba mums gali būti reikalinga.
Ar mums nėra svarbesnių sričių, regionų, tarkime, Kinija, su kuria mes santykius praėjusią kadenciją susigadinome stengdamiesi sukurti juos su Taivanu, kas irgi nepavyko, kiek buvo žadėta. Tai ar nėra svarbesnių klausimų?
Na taip, iš tikrųjų, gal kartais šiek tiek to nuoseklumo mums pritrūksta. Kai susigadinome santykius su Kinija, mes labai greitai pradėjome deklaruoti, kad mes turime alternatyvų – Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, kitur puolėme steigti ambasadas, taip pat Singapūre ir Pietų Korėjoje. Galvojome, kad tai atsvers, atsipirks ir panašiai. Aš suprantu, kad reikalinga ambasada ir Singapūre, ir P. Korėjoje, bet kiekviena ambasada, kiekviena valstybė turi savo misiją. Lygiai taip pat kaip dėl santykių su Kinija. Na, iš tiesų, turbūt šiandien mes matome, kad tai buvo turbūt tuometinės Vyriausybės padaryta klaida, kuri mums brangiai kainavo ir kita vertus mes, valdančioji dauguma, turbūt esame tam tikra prasme įkaitais to, kas įvyko.
Sakykime, lygiai taip pat dėl Taivano atstovybės pavadinimo. Atrodo, kad kas čia yra pakeisti tą pavadinimą. Bet, kita vertus, būtų nesolidu, kad mes būtume tokia valstybė, kuri, kai ateina viena Vyriausybė daro tą, ateina kita, daro aną... Kita vertus, mes tapome įkaitais. Bet nežiūrint to, aišku, kad Vyriausybės programoje įrašytas tikslas bandyti atkurti santykius su Kinija. Šiandien mes matome įvairių antraščių, kad Kinija išvažiavo, pasitraukė, negrįš ir taip toliau.
Bet jie išvažiavo dėl techninių dalykų, kadangi pasibaigė tos vizos, kurios dar galiojo. Bet, kita vertus, vyksta derybos, susitikimai diplomatų.
Kokia jūsų prognozė, ar šią kadenciją pavyks atkurti santykius su Kinija iki tokio lygio, kad mes jau turėtumės savo ambasadorius Kinijoje ir Lietuvoje?
Su Kinija nėra lengvas procesas, tai – ilgas procesas. Sunku pasakyti, ar pavyks atkurti santykius, bet aš manau, kad tam tikrų teigiamų poslinkių įvyks mūsų santykiuose. Galbūt mums pavyks atkurti diplomatinį atstovavimą, sakykime, laikinųjų reikalų patikėtinių lygmenyje.
O Jūs galėtumėte įvardyti bent du esminius užsienio politikos pokyčius, kurie skiria dabartinę kadenciją nuo buvusios Vyriausybės?
Na, žinoma, visada galima kvestionuoti tuos pokyčius, bet aš manau, kad iš esmės ta politika pirmiausia yra labai nuosekli. Aš turiu omenyje, kuri yra glaudžiai susijusi su Lietuvos užsienio politika. Aš manau, kad nebėra to tampymosi ir draaskymosi tarp Prezidentūros, Seimo ir Užsienio reikalų ministerijos. Kita vertus, manau, kad užsienio politikos tęstinumas ir toliau išlieka, taip pat išlieka tie patys prioritetai dėl Kinijos ir NATO.
Mūsų politika, jeigu anksčiau buvo sakyta, kad tai yra vertybinė politika, <...> šiuo metu, aš manyčiau, kad mūsų užsienio politika yra pragmatinė. Mes bendraujame su visais partneriais, kurie reikalingi mūsų dvišaliam bendradarbiavimui, regioniniam bendradarbiavimui. Ir žinoma, mes su jais galėtume bendradarbiauti daugiašaliuose formatuose, kurie ypač dabar labai svarbūs šiuo metu – tiek NATO, tiek ES lygmenyje ir kitur.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
