Salomėja Nėris
Poema apie Staliną

Maskva. 1940 m.

Kruvinas slibinas karo
Šliaužia miestais, lauku.
Upėmis liejas „už carą“
Kraujas liaudies vaikų.

Caras nuo sosto jau ritas...
Daug kraugerių nudardės.
Aušta revoliucijos rytas,
Saulė raudonai žydės.

Ir vėtros raudonos sukaukia,
Ir vėliavos plakas raudonos,
Ir kraujas kraujo šaukia,
Kaip išbadėjęs duonos.

Liaudis nūnai šeimininkė,
Trūko vergijos ryšiai.
Nešini saule, palinkę
Pareina ir mūs knygnešiai

Saulė ta Lenino – Stalino
Visai žmonijai šviesi.
Budeliai plėšrūs apkalino
Saulę juodžiausiam rūsy.

Slibinas kyla iš naujo. –
Jo devintoji galva
Siurbia liaudies kraują,
Dejuoja Lietuva.

Ir Lietuva pavirto
Kapais, kalėjimu.
Surištos rankos tvirtos
Klaikiu tylėjimu.

Gimtoji žemė glaudžia
Sušaudytus vaikus.
Ir dainos liūdnos, skaudžios
Nuaidi per laukus.

O laisvė netoli taip –
Tik suplasnot sparnais...
Ten mūsų akys klysta
Rytais ir vakarais.

Bet pikti ponai draudžia
Į šalį tą žiūrėt.
Ir dar skaudžiau prispaudžia
Jų letena žiauri

Apsitvėrė savo daržą
Sutrūnijusiais žiogreliais,
Jie galingai liaudžiai varžo
Žengt į platų viešą kelią.

Ten didvyrių kelias, kovotojų kelias!
Ir Stalino vardas puikus,
Ten žadina žygiui, laimėjimui kelia
Laisvuosius Sovietų vaikus.

Valia jo plieninė, ir protas plieninis,
O žvilgsnis maloniai smagus.
Ir myli draugai jį, ir myli jį minios,
Ir myli kiekvienas žmogus.

Juk Stalinas išlaužė
Plačiai duris į saulę –
Neilgai teks mums šliaužiot
Supuvusiam pasauly.

Ten mūsų akys klysta
Rytais ir vakarais...
Juk laisvė netoli taip
Tik suplasnot sparnais.

Plieninis vardas Stalino
Sugriaudėjo perkūnais.
Ir tie, šunim kur skalino,
Per vienas kitą griūna.

Jau laisvės girdime garsus. –
Mokėsime ją saugot!
Mums vardas Stalino šviesus –
Kaip tikro tėvo, draugo.

Kalėjimai atsiduso trankiai, -
Laisve kvėpuoja draugai.
Laisvos mintys, laisvos rankos,
Su šaknimis grius vargai.

Gana! Tos gėdos tau pakanka
Prieš niekšų gaują besižemint:
Štai, imki mūsų tvirtą ranką
Ir kelkis, mylimoji žeme!

Prabilo žemė, - net baisu –
Ilgai, ilgai tylėjusi.
O kiek balsų, jaunų balsų,
Pogrindžiuos kalėjusių!

Jo vardas plienas! Dievaži,
Jam visa žemė lenkiasi, -
Ta žemė nuostabiai graži,
Siurbėles nutrenkusi.

Ir sklinda apie jį plačiai
Legendos po pasaulį:
Galingi Stalino pečiai
Laužia vartus į saulę.

Vilniaus istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė.

Cha, cha prieš kelis metus iš Šiaulių atvykusi tvarto lojikė jau išlojo Cvirką, atėjo eilė Neriai???
Šiaulietė sprendžia kaip greiciau griauti Vilniaus istorinius paminklus, erdves, ai, ji dar dabar itaisyta i Kaščėjaus harema...- KAMe.
Visų galų "specialistė, kaip ir ožio rotveilerė rajkomo raselė...- turi kiemšikiai pavyzdį kaip arčiau lovio, valdžios, ir pinigų greičiau atsirasti.

kazin ,siais laikais butu ji geniali ar nelabai ...ar yra geneliasniu ,siaip idomu ,nes eilerasciu neskaitau...nors uosviene raso :D

Dydžiausio caro RU, smetonos , sniečkaus LR, hitlerio Vokietijos, USSR/LTSR/LR kolaboranto Patriarcho Nr.1, vardu pavadintos m-los, gatvės, kur nors gal ir aikštės...
- ir tvarto samdiniams ir pratryjotams tai niekaip nekliūna?

Geniali kūrėja užstoja saulę...- Šimtametei kolaborantų dinastijai...

Saliamutė ir morslė - praktiškai sinonimai.

Sakoma, kad Lietuvos Lakštingala gavo premiją už "Poemą apie Leniną" ir labai džiaugėsi.
Svetimi honorarai, matyt, geriau už savus.

mažiau kariaukim su skulptūrom,nes išsipjausim nesulauki karo

Tovaryšč nėris

Kuo greiciau Lietuva apsivalys nuo komunistinio tvaiko tuo geriau...LOL

Juokingai skamba, kai sako "niekas neturi teisės teisti mano močiutės"… žinoma mirusio asmens nenuteisi, bet šiaip ne neliečiama persona. Tad tegul nusileidžia ant žemės ta anūkė.