Šiais metais abiturientai galėjo perlaikyti praėjusiais mokslo metais laikytas pirmąsias egzaminų dalis, išskyrus lietuvių kalbos, kurios pirmąją dalį sudaro kalbėjimas.
Iš antrųjų dalių perlaikyti galima buvo tik lietuvių kalbos egzaminą, nes jis yra vienintelis privalomas egzaminas mokyklos baigimui. Ministrė sako, kad tokia tvarka kitąmet galios ir matematikos egzaminui, kuris yra privalomas, norint stoti į aukštąsias mokyklas.
„2026 metais laikant valstybinius brandos egzaminus tikrai sudarysime sąlygas perlaikyti matematikos valstybinį egzaminą (...) kad nebūtų prarasti metai. Tais pačiais metais vaikams tikrai sudarysime sąlygas tą daryti“, – LRT televizijai pirmadienį vakare sakė Raminta Popovienė.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką egzaminus sudaro dvi dalys. Viena iš jų laikoma vienuoliktoje klasėje, antroji – dvyliktoje.
Kaip rašė BNS, dėl per aukštos išlaikymo kartelės šiemet Švietimo ministerija moksleiviams pridėjo po 10 taškų prie visų egzaminų rezultatų, išskyrus lietuvių kalbos. Tai leido daugiau moksleivių išlaikyti egzaminus.
Šiam sprendimui daugiausia įtakos turėjo prasti matematikos rezultatai.
R. Popovienė teigė, kad šiemet bus diskutuojama, ar apskritai matematikos egzaminas turi būti privalomas.
„Tai bus bendras sprendimas, tariantis su švietimo bendruomene, su ekspertais, su mokslininkais, įsiklausant ir į abiturientų, ir į jų tėvelių prašymus, kad iš tiesų reikėtų diskutuoti, ar matematikos egzaminas tikrai yra privalomas stojant į humanitarines specialybes, ir mes diskutuosime, darysime ir ieškosime sprendimų“, – kalbėjo ministrė.
Ji pati anksčiau yra sakiusi, kad matematikos egzaminas neturėtų būti privalomas norintiesiems studijuoti humanitarinės krypties mokslus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
