Tęsiantis Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė antradienį su savivaldybių vadovais aptarė slėptuvių tinklą ir būklę Lietuvoje.
„Situacija tokia, kad reaguodami į karą Ukrainoje, vis dažniau išgirstame įvairiausių klausimų, kur reikėtų slėptis ir ką reikėtų daryti galimo pavojaus atveju. Turėčiau pasakyti, kad šiuo metu jokio tiesioginio pavojaus nėra, tačiau tas noras žinoti yra tikrai suprantamas ir žinojimas mus visada apsaugo“, – po susitikimo kalbėjo A. Bilotaitė.
Ministrė teigė, kad jau 30 metų gyvename tokioje situacijoje, kad taikos sąlygomis niekas negalvojo labai rimtai apie civilinę saugą.
„Pastaruosius dešimt metų mes matome, kad to dėmesio ekstremalių situacijų valdymui ar civilinei saugai buvo nepakankamai. Todėl reaguojant į tas aktualijas, kurios yra pasaulyje, mes turime priimti svarbius ir būtinus sprendimus“, – pažymėjo A. Bilotaitė.
Pasak jos, susitikime su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) ir savivaldybių atstovais aptarta, kaip veiktų šalies gyventojų įspėjimo apie pavojų sistema.
„Taip pat sutarėme, kad per šią savaitę bus inventorizuoti visi savivaldybėse esami kolektyvinės priedangos statiniai ir bus atnaujintas žymėjimas“, – dėstė A. Bilotaitė.
Ji pakartojo, kad visa reikalinga informacija yra pateikta svetainė lt72.lt.
„Inventorizavus visą turimą situaciją, ta informacija tinklalapyje taip pat bus atnaujinta“, – žadėjo ministrė.
„Noriu paraginti visus Lietuvos gyventojus dar kartą susipažinti su tinklalapyje lt72.lt esančia informacija ir ten yra pateikta viskas, kas būtina žinoti, kokių priemonių turėtų imtis žmonės, ką turėtų daryti atitinkamai esančiai situacijai ir informacija apie kolektyvinės apsaugos objektus arba statinius ten taip pat nurodyta ir ji bus atnaujinta“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Anot ministrės, visoms savivaldybėms yra rekomenduojama pasirūpinti saugiomis darbo vietomis sprendimų priėmėjams. A. Bilotaitės teigimu, šiuo metu tik 19 Lietuvos savivaldybių, kurios yra Astravo atominės elektrinės pavojaus zonoje, galioja toks reikalavimas.
„Rekomendavome, kad visos savivaldybės turėtų tiek įsivertinti, tiek susidėlioti algoritmus, tiek vietas, kur jie dirbtų esant atitinkamai situacijai“, – pasakojo A. Bilotaitė.
Kaip teigė ji, pagal dabar galiojančius teisės aktus, kiekvienoje savivaldybėje kolektyvinės apsaugos statiniuose priedangą turi rasti bent 10 proc. savivaldybės gyventojų, neskaičiuojant vaikų ir neįgaliųjų.
PAGD duomenimis, Lietuvoje yra 1903 kolektyvinės priedangos statiniai, juose galėtų tilpti daugiau kaip 1,2 mln. žmonių – 40 proc. Lietuvos gyventojų. Už šių statinių būklę atsakingos savivaldybės.
„Esame susirinkę informaciją iš registrų centro apie Lietuvoje esančius rūsius, požemines aikšteles, cokolinius aukštus. Ir mūsų turima informacija sako, kad šiuose objektuose tikrai galėtų rasti priedangą visi Lietuvos gyventojai. Tai toks teorinis paskaičiavimas ir modelis, todėl mes ir prašėme savivaldybių įsivertinti pačius objektus, jų situaciją, būklę ir, esant reikalui, imtis tam tikrų veiksmų, kad tos patalpos būtų pritaikytos“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas teigė, kad departamentui šiuo metu aktualiausias uždavinys inventorizuoti kolektyvinės apsaugos statinių plotus, jų būklę ir apie tai informuoti visuomenę.
„Tikimės šią savaitę tą darbą atlikti, o artimiausiu metu informuoti visuomenę“, – sakė M. Kanapinskas.
Skirti laikinam prieglobsčiui
Kolektyvinės apsaugos statiniai yra skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui. Šie pastatai pažymėti specialiuoju ženklu – lygiakraštis mėlynas trikampis oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu.
Įprastomis gyvenimo sąlygomis minimi statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.
Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai. Kiekviena savivaldybė rūpinasi savivaldybėje gyvenančių ir esančių žmonių apsauga ir iš anksto numato kolektyvinei apsaugai skirtus statinius.
Lankstinuką apie kolektyvinės apsaugos statinius rasite čia.
Svarbu visiems: kaip pasirengti nelaimėms
Skaudūs įvykiai Ukrainoje verčia nerimauti ir mūsų šalies gyventojus. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad išsamią informaciją, kaip pasirengti galimoms nelaimėms galima rasti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje LT72 – https://www.lt72.lt/
„Šiuo metu esame įaudrinti skaudžių įvykių Ukrainoje, todėl svarbiausia, ką dabar, užuot nerimavę, turėtume padaryti, tai pasirengti galimoms nelaimėms. Iš tiesų, žinojimas saugo. Kuo geriau pasiruošime, tuo mažiau nerimausime ir būsime saugesni“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius.
Pasak jo, civilinės saugos specialistai pataria visada iš anksto pasirengti netikėtoms situacijoms ir aptarti jas su šeima, kaip elgtumėtės vienoje ar kitoje situacijoje.
Atsižvelgdami į savo poreikius įvertinkite, ką turite ir ko dar gali prireikti, taip pat numatykite, ar nelaimės atveju liktumėte namuose ar ieškotumėte kitos – saugesnės priebėgos.
Pasitarkite, kur susitiksite su šeimos nariais, jeigu, nutikus nelaimei, visi būsite skirtingose vietose. Užsirašykite susitikimo vietų adresus ir artimų žmonių telefonų numerius.
„Kad nelaimės metu nereikėtų gaišti laiko, turėkite iš anksto sudėtus visus reikalingus daiktus. Paprastai daugelį jų turime, tik svarbu juos sudėti į vieną vietą. Jų gali prireikti ne tik skubiai evakuojantis, bet ir tuo atveju, jeigu esate numatę likti namuose, – pataria D. Gurevičius. – Visi žinome, kad net ir po stipraus vėjo ar audros, nutrūkus elektros tiekimui, turimos negendančio maisto atsargos, vanduo, svarbiausi daiktai padeda išgyventi, kol laukiame pagalbos. Iš anksto įvertinkite savo ir artimųjų poreikius, papildykite, jei manote, kad ko trūksta. Nepamirškite papildomų šviesos šaltinių, elementų, mobiliųjų telefonų kroviklių, medikamentų, dokumentų.“
Svarbiausius daiktus patariama laikyti supakuotus, kad galėtumėte juos greitai paimti. Kur jie namuose yra laikomi, turi žinoti ir kiti šeimos nariai.
Informaciją apie svarbiausius, išvykimo krepšyje laikomus daiktus, rasite https://www.lt72.lt/?page_id=3048
Informacija apie svarbiausius maisto produktus, kurie pravers bet kokios nelaimės atveju – https://www.lt72.lt/?page_id=2052
Jei nežinote, ar gausite perspėjimo pranešimus – pasitikrinkite, ar savo mobiliuosiuose telefonuose esate įsidiegę šią funkciją. Kaip ją aktyvuoti telefone, rasite https://www.lt72.lt/?page_id=1969
Kaip elgtis ekstremalioje situacijoje galite rasti ir „Talentator“ sukurtoje interaktyvioje atmintinėje, kuriomis dalinasi Vilniaus ugdymo įstaigos.
