Ketvirtadienio vakarą Vilniuje gautas pranešimas, kad Didlaukio gatvėje, šalia bendrabučio, rastas 2003 m. gimimo merginos kūnas. Įvykį pranešusi mergina nurodė bijanti prieiti arčiau – matėsi kraujas.
Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vėliau naujienų portalui tv3.lt buvo patvirtinta, kad mirusi mergina – Vilniaus universiteto studentė.
Atskleidė, ką išgyvena studentai
Jauno žmogaus netikėta mirtis dažnai sukrečia aplinkinius – ypač todėl, kad apie jo psichologinę būklę artimieji dažnai net neįtaria. Jie nepastebi, kad žmogus gali išgyventi vieną sunkiausių savo gyvenimo etapų.
Psichologas Edvardas Šidlauskas pabrėžia, kad studentams itin sunku, nes jų savivertė stipriai susijusi su akademiniais pasiekimais.
„Teko ir tyrimuose, ir iš konsultavimo praktikos pastebėti, kad labai svarbią dalį jauno žmogaus savivertės sudaro mokslo pasiekimai. Mokykloje tai pažymiai, išlaikyti egzaminai, universitete – atsiskaitytos įskaitos, sėkmingai pabaigtos studijos ir įvertinimai, visa tai sudaro didelę dalį savęs įvertinimo.
Dažnai tas savęs įvertinimas gali būti labai prastas, jeigu yra prasti pažymiai, todėl jautresniems žmonėms gali kilti minčių apie savižudybę, nes savižudybė ir yra savęs nuvertinimas, neapykanta, įsitikinimai apie save, kaip apie blogą, nepakankamai gerą asmenį“, – aiškina psichologas.
Pasak jo, savivertės problemos neretai kyla dar vaikystėje – jas lemia patyčios, augimas disfunkcinėje šeimoje, tėvų depresija ar priklausomybės.
Psichologas atkreipia dėmesį ir į chaotiškai organizuotą egzaminų sesija, kuri gali turėti skaudžių pasekmių.
„Ir dabar šitie visi privalomi egzaminai irgi yra uždelsta veikimo bomba, nes tai yra mėsmalė, kuri tikrai pareikalaus ne vienos gyvybės. Nenoriu būti blogu pranašu, bet manau taip bus“, – sako jis.
Apie psichologinį smurtą iš dėstytojų
Nors patyčios dažniausiai siejamos su mokykla ar vaikais, jų netrūksta ir tarp suaugusiųjų – net tarp dėstytojų ir studentų.
„Deja, akademinėje terpėje yra daug dėstytojų, kurie taiko psichologinį smurtą ir tai ne paslaptis. Net psichologijos studijose mes susidurdavome su dėstytojais, kurie mus gąsdindavo, terorizuodavo, žemindavo ir tiesiog neribotai taikė psichologinį smurtą, bet žmonės tiesiog norėdavo baigti ir tylėdavo, tad ko norėti iš kitų specialybių“, – sako psichologas.
Jo teigimu, akademinė aplinka dažnai tampa toksiška – ypač jautriems, perfekcionistiniams žmonėms ar tiems, kurių savivertė jau anksčiau pažeista.
„Tiesiog tada studijos tampa tuo trigeriu, kuris paleidžia mirtiną šūvį“, – pastebi specialistas.
Ar tikrai Lietuvoje – laimingiausias jaunimas?
Ne taip seniai pasirodė tyrimai, esą Lietuvos jaunimas yra vienas laimingiausių Europoje. Vis dėlto kyla klausimas – ar tokie skaičiai atspindi realybę?
„Buvo tyrimų, kad jaunimas vienas laimingiausių, tačiau dabar nauji tyrimai rodo, kad tas rodiklis krenta. Mano vienas iš atsakymų, kodėl taip yra, tai aplinka ir jos poveikis.
Santykiai, kuriuos mes turime su artimaisiais, kitais žmonėmis, mus veikia ir formuoja kaip asmenybės. Mūsų mintys apie save, apie gyvenimą yra stipriai apibrėžtos mus supančios aplinkos“, – aiškina psichologas.
E. Šidlauskas pabrėžia, kad dabartinė aplinka jaunimui ne visada palanki, nes pradėti savarankišką gyvenimą yra sunku ir jauni žmonės patiria daug streso.
„Mes turime permąstyti socialinę politiką, kaip skatinti jaunus žmones integruotis Lietuvoje, nes emigracija tai irgi yra rodiklis, kad mums čia yra blogai, tik tai yra pasakoma tarp eilučių. Niekas nebėga iš šalies, kur gera gyventi“, – teigia specialistas.
Kaip pastebėti, kad žmogui reikia pagalbos?
Dažnai labai sunku pastebėti, kad žmogui blogai. Studentai gyvena bendrabučiuose, toli nuo artimųjų, užversti darbais, mažiau bendrauja su šeima ir draugais, todėl jų būseną pastebėti yra dar sunkiau.
Visgi psichologas nurodo, kad yra ženklų, rodančių, kad žmogus gali išgyventi krizę ir jam reikia pagalbos.
„Tas momentas, kai žmogus tampa labai pažeidžiamas ir atsiranda savižudybės rizika, kartais nėra akivaizdus, bet vienas iš požymių yra – jei mūsų draugas ar pažįstamas tampa niūresnis, tiesiog nebesidžiaugia tais dalykais, kurie buvo įprasti.
Vengia socialinių sąveikų, draugų, įprastų linksmybių, atrodo paniuręs, pilkas, pajuodęs. Jeigu toks netikėtas ir neįprastas pasikeitimas trunka apie mėnesį, tai jau požymis, kad su žmogumi kažkas negerai ir verta pakalbinti“, – pataria jis.
