Pasak politologo, iš pradžių JAV administracijai vyraujanti retorika, jog neva Ukraina nenori derėtis dėl taikos, persisuks į retoriką, kad iš tikrųjų Rusijos atstovai nėra pasiryžę sutikti su derybomis.
„Aš manau, kad tai nemažins JAV administracijos ryžto, matysime vėl tam tikrus komunikacijos pokyčius, bet, iš principo, reikia suprasti, jog pats JAV prezidentas yra išsikėlęs sau uždavinius ir ganėtinai aukštus.
Čia tik labai svarbu yra nesupainioti, kas yra tų derybų esminė kliūtis. Ir jeigu pradžioje buvo bandoma spausti Ukrainą ir kažkaip klaidingai komunikuoti, kad būtent Kyjive yra neva problema, manau, kad vis labiau ir labiau aiškės, kad iš tikrųjų noro nėra Rusijos pusėje“, – pasidalino savo nuomone jis.
JAV ir Rusija: kuris spaus kurį?
Apžvelgus praėjusio mėnesio įvykius bei tariamą draugystę ir glaudžius ryšius tarp JAV ir Rusijos, dabar kyla klausimas, kaip D. Trumpas šiose derybose spaustų V. Putiną ir atvirkščiai.
„Na, visų pirma, tai yra lenktynės laike. Bandant laimėti laiko (nes Kremlius nori laimėti laiko), bandoma didinti savo pajėgumus. Ir čia, šiuo atveju, jeigu į derybas yra žiūrima rimtai, reikia maksimaliai padėti Ukrainai: tiek karine, tiek finansine prasme.
Dėl to, kad ir ta pozicija, kuri buvo skelbta Vašingtone, kad taika per galią, taika per jėgą reikalauja tą jėgą ir galią demonstruoti. Ir JAV tikrai nėra išnaudojusi visų savo galimybių, sankcijų politikos. Tikrai yra ir įšaldytas tas turtas, kuris, Rusijos manymu, daugiau, mažiau yra neva neliečiamas.
Ir kai tas turtas pradės būti skirstomas ar finansinei, ar karinei paramai Ukrainai, tai aš manau, bus milžiniškas pokytis. Ir, vėlgi, labai aiškus signalas, kad tos lenktynės laike yra Kremliaus nenaudai ir kad jie turi ieškoti tam tikro sprendimo ir daryti nuolaidas, nes, priešingu atveju, su kiekviena diena jie dar giliau klimps į problemas ir silpnins savo derybines pozicijas“, – taip teigė V. Jurkonis.
Ar Putinas leisis kada nors į derybas?
Paklaustas, ar jis mano, kad kažkada V. Putinas leisis į normalias derybas ir neeskaluos konflikto, ekspertas atsakė, kad daug kas dabar priklausys nuo JAV ir Europos Sąjungos veiksmų. Svarbu, kad jie susitelktų dėl bendro gero tikslo – dėl ryžtingos pagalbos Ukrainai.
„Tai priklausys nuo to, kiek Vašingtonas, o taip pat ir Europos partneriai, bus ryžtingi, ne tik kalbėdami apie galią, bet ir ją demonstruodami.
Jeigu bus realūs veiksmai, realūs sprendimai, demonstruojantys tą galios poziciją: tiek ir karo lauke Ukrainoje, tiek ir įvairiuose daugiašaliuose formatuose, tarptautinėse organizacijose, prekybos ryšiuose, sankcijų politikoje, tai tuomet pokytis yra įmanomas.
Mes turime suprasti, kad V. Putinas gyvena ir veikia absoliutaus neatskaitingumo sąlygomis“, – kalbėjo specialistas.
Esminis skirtumas: Trumpas valdo demokratinę valstybę, todėl atitinkamai ir elgiasi
Pasak V. Jurkonio, Rusija turi prabangą elgtis taip, kaip ji elgiasi, nes ji yra ne demokratinė valstybė, priešingai nei JAV.
„Ir dėl to jam (V. Putinui), priešingai negu kitiems politikams demokratinėse valstybėse, visuomenės nuotaikos, iš principo, nieko daug nelemia dėl to, kad tai yra režimo valstybė.
Ir jisai gali bandyti vilkinti tas derybas, tikėdamasis, kad, galų gale, ta politinė valia ir politinis ryžtas palūš. Šiuo atveju, vakarų pusei nereiktų savęs kažkaip klaidinti ar priimti tai. kaip tam tikros stiprios pozicijos.
Tai yra ta prabanga, kurios Vakarai neturi dėl to, kad yra demokratinės visuomenės, bet tai nereiškia, kad tai yra silpnumo ženklas. Tai nereiškia, kad dėl to mes turėtume atsitraukti nuo savo galios raiškos santykiuose su Rusija.
Tai čia, vėlgi, politinės valios ir politinio ryžto klausimas. Ir, na, žiūrint į JAV, kadangi jie yra tą labai aiškiai deklaravę, dabar klausimas yra tą labai aiškiai demonstruoti“, – komentavo politologas.
Zelenskis Putinas nedrįsta pasakyti Trumpui, kad nori tęsti karą
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis manipuliacija pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino įvardytas sąlygas paliaubų pritarimui. V. Putinas nedrįsta JAV prezidentui Donaldui Trumpui atvirai pasakyti, kad nori tęst karą, sakė V. Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi.
„Ir todėl jie Maskvoje paliaubų idėją susieja su tokiomis sąlygomis, kad iš to nieko neišeitų arba kad kuo ilgiau niekas nepavyktų“, – kalbėjo jis.
Pasak V. Zelenskio, tai dažnas V. Putino triukas – užuot sakęs aiškų „ne“, jis daro viską, kad užtęstų praktinį įgyvendinimą arba padarytų jį neįmanomu. V. Putinas prieš tai per spaudos konferenciją Maskvos pritarimą JAV pasiūlytoms paliauboms Ukrainos kare susiejo su sąlygomis ir pareiškė abejones, kad įmanoma kontroliuoti tokių paliaubų laikymąsi.
V. Zelenskis tuo tarpu dar kartą pabrėžė Ukrainos pasirengimą ribotam laikui nutraukti karo veiksmus. V. Putinas ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė, kad Rusija iš esmės pritaria JAV pasiūlymui dėl 30 dienų paliaubų.
Tačiau Maskva, anot jo, mano, kad ugnies nutraukimas turi baigtis ilgalaike taika ir kad turi būti pašalintos pagrindinės krizės priežastys. Į kai kuriuos klausimus dėl paliaubų dar neatsakyta, pažymėjo V. Putinas.
Specialusis atstovas Ukrainoje Keithas Kelloggas nušalintas nuo pareigų
JAV prezidento specialusis atstovas Ukrainoje Keithas Kelloggas buvo pašalintas iš aukšto lygio derybų dėl karo nutraukimo po to, kai Maskva pareiškė nenorinti matyti jo tarp dalyvių.
Apiei tai, remdamasis JAV administracijos pareigūnu ir aukšto rango Rusijos pareigūnu, pranešė leidinys „NBC News“, cituoja „The Moscow Times“.
Remdamasi JAV administracijos pareigūnu ir aukšto rango Rusijos pareigūnu. Šaltinių teigimu, Vladimiras Putinas laikė K. Kelloggą pernelyg „proukrainietišku“, todėl Maskva iškėlė klausimą dėl jo pašalinimo iš derybų proceso.
„Kelloggas yra buvęs amerikiečių generolas, jis per daug artimas Ukrainai. Tai nėra asmuo, kurį mes pasirengę matyti prie derybų stalo“, – sakė Rusijos pareigūnas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
