Vienas vilnietis atsidaręs savo kruopščiai saugomą elektroninio pašto dėžutę liko nemaloniai nustebintas. Ten dar kovo mėnesį vyras atrado netikėtą laišką iš Seimo nario M. Puidoko. Politikas vilniečiui rašo, kaip būsimas kandidatas į prezidentus. M. Puidokas žada būti kitoks nei visi politikai – kautis dėl kertamų Lietuvos miškų bei prašo pasirašyti už jį anketoje, kad jam iš viso būtų leista dalyvauti rinkimuose.
Išvydęs netikėtą politiko laišką vilnietis ir išsigando, ir susierzino. Jam tapo keista ir įtartina, iš kur politikas žino jo pašto adresą, kurį vyras naudoja susirašinėjimui tik su valstybinėmis institucijomis – ligonių kasomis ar „Sodra“.
Vyrui parūpo išsiaiškinti, kaip niekur nesiregistravus ir neskelbus minėtas pašto adresas atsidūrė M. Puidoko agitaciniuose sąrašuose? Nepageidaujamo elektroninio laiško sulaukęs vilnietis pasiskundė Valstybinei asmens duomenų apsaugos inspekcijai. Pats politikas aiškina ir pats nežinąs, kaip į vilniečio elektroninio pašto dėžutę įkrito jo reklaminis laiškas.
„Nei vienas iš štabo žmonių to pono, kuris kreipėsi, nepažįsta. Ir serveryje iš tiesų neradom to laiško. Nebent galėjo įvykti kažkokia techninė klaida, bet net tos techninės klaidos patvirtinimo nėra, nes išsiųstų laiškų registre yra saugojami visi laiškai“, – tikino politikas.
Su minėtu, tapatybės nepanorusiu atskleisti vilniečiu bendravęs informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius tikina, kad šio vilniečio atvejis esą gali slėpti daug gilesnes problemas – kad iš valstybinių institucijų nuteka asmens duomenys.
„Kiek suprantu tie veiksmai gali būti vykdomi ne tik Puidoko vardu. Gali būti vykdomi prorusiškų žmonių, kurie kitais rinkimais už keliasdešimt eurų, ar kelis šimtus, ar kelis tūkstančius, nusipirks analogišką duomenų bazę ir Lietuvos piliečiams kiš į galvą visokį šlamštą, kad laimėti kitus rinkimus?“, – teigė ekspertas.
Vilniečio skundą gavusi Valstybinė duomenų inspekcija ėmėsi tyrimo. Tiesa, komentuoti jį inspekcija teikiasi tik raštu:
„Elektroninis laiškas pareiškėjui buvo atsiųstas be išankstinio pareiškėjo sutikimo, nenurodant būdo, kaip galima atsisakyti tokio pobūdžio pranešimus“, – atsakė Valstybinė duomenų inspekcija.
Inspekcija nurodo, kad tyrimo metu paaiškėjo, kad Puidokas bendrojo duomenų apsaugos reglamentą galimai pažeidė, be to su inspekcija nebendradarbiavo, jų užklausas ignoravo. Iš kur M. Puidokas galimai gavo minėtą elektroninio pašto adresą inspekcija nustatyti nesugebėjo. Esą šiai dienai gautas tik vienas tokio pobūdžio skundas.
Po pusės metų trukusio tyrimo inspekcija pripažįsta, kad Seimo narys, buvęs kandidatas į prezidentus svetimo asmens duomenis panaudojo neteisėtai, todėl M. Puidokui skyrė ir nuobaudą – papeikimą. Tiesa, apie tokią nieko realiai nereiškiančią bausmę M. Puidokas net nežinojo.
„Apie gautą papeikimą aš sužinojau tik tai iš jūsų ir tikrai mes jį skųsime, supratau, kad manęs nepasiekė ir birželio mėnesį jų siųstas raštas. Tai iš tikrųjų šioje vietoje labai keista, kad buvo kontaktuota na ne tais kanalais, kuriais buvo galima mane pasiekti“, – stebėjosi politikas.
„Kaip suprantu, inspekcija nustatė pažeidimą. Tai nustačius pažeidimą, kad tie duomenys tvarkomi neteisėtai, be pagrindo, ir nustačius tą nebendradarbiavimo atvejį, tikriausiai buvo žymiai logiškiau skirti nurodymą tuos duomenis ištrinti, na skirti nurodymą pateikti įrodymus apie tai, kad tie duomenys iš tikrųjų nebetvarkomi, ir skirti kažkokias griežtesnes priemones“, – paaiškino teisininkas Mindaugas Civilka.
Gavusi nukentėjusio vilniečio skundą M. Puidoko elgesį tirs Seimo etikos ir procedūrų komisija tikina – M. Puidoko elgesys svarstomas tikrai bus.
„Mes užklausėm inspekcijos, kad atsiųstų visa informaciją ir po to spręsim. Bent jau, jeigu tikrai priimtas sprendimas, kad pažeidė įstatymus, tai bent jau visus parlamento narius mes turėsim informuoti dėl to, kad analogiškų dalykų nepasikartotų“, – pabrėžė Seimo narys Antanas Matulas.
Dėl mistiško papeikimo iš inspekcijos M. Puidokas žada skųstis teismui. Pasak seimūno, į visus Valstybinės duomenų inspekcijos klausimus jis jau pasiryžęs atsakyti, nes dabar, tyrimui jau pasibaigus, pagaliau susivokė, koks tyrimas vyko. Tačiau Seimo narys tikina, kad įtarimai, kad jis asmens duomenis galėjo pirkti iš valstybinių institucijų – nepagrįsti. Esą tokiu atveju, skundų būtų buvę daug daugiau.
„Jei duomenys būtų nutekėję iš valstybinių registrų, tokių besiskundžiančių būtų šimtai. O šiuo atveju tai yra vienetinis to žmogaus skundas ir akivaizdu, kad taip neįmanoma, taip negalėjo tiesiog įvykti, tokie dalykai yra draudžiami ir joks kandidatas nerizikuotų“, – akcentavo M. Puidokas.
Beje, inspekcijos tyrimo išvadas skųs ir nepageidaujamo elektroninio laiško iš M. Puidoko sulaukęs vilnietis. Jis mano, kad inspekcija savo darbą atliko itin aplaidžiai. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos darbas šiurpina ir Informacinių technologijų specialistą Marių Pareščių. Pasak jo, akivaizdu, kad asmeninių duomenų nutekėjimas Lietuvoje vyksta, tačiau, panašu, valstybės prievaizdai, turintys saugoti duomenų nutekėjimą, neįgalūs ką nros atseksti ar nubausti.
„Aš manau, kad eilinį kartą mūsų inspekcija yra bedantė. Nepykit, bet aš taip ją vadinu, tai yra ne pirmas kartas. Tai tiek privatukai, tiek valstybinės institucijos, tiek verslo institucijos pažeidinėja asmens duomenų apsaugos įstatymą ir išsisuka“, – patikino M. Pareščius.
Elektroninis pašto adresas tampa asmens duomenimis jei jame yra vardas ir pavardė ar pavardės elementas. Pagal įstatymus ir viešas asmuo neteisėtai pasinaudojęs duomenimis, ir tas, kuris juos nutekino turi sulaukti administracinės atsakomybės, reikalavimo įrodyti, kad neleistinai naudojami asmens duomenys yra ištrinti bei gali sulaukti finansinės nuobaudos iki 60 tūkstančių eurų.
