Nors kovojimui su seksualiniu smurtu pasitelkiama vis daugiau įvairių priemonių, tokių kaip Apsaugos nuo smurto aplinkoje įstatymo priėmimas, taip pat jame įtvirtinta apsaugos priemonė – smurto orderis, kuriuo smurto pavojų keliantis asmuo 15 parų atskiriamas nuo smurto pavojų patiriančio asmens, tačiau problema vis tiek išlieka gaji.
Šiemet daugiau išžaginimų nei pernai
Tarptautiniame susitikime dėl apsaugos, pagalbos ir prevencijos užtikrinimo seksualinio smurto aukoms karo zonose Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos Ikiteisminio tyrimo koordinavimo ir kontrolės skyriaus vyriausioji tyrėja Lolita Plančiūnaitė-Vaičiulienė teigė, kad seksualinio pobūdžio nusikaltimų padidėjimas šiemet – akivaizdus.
„Per 9-is šių metų mėnesius yra registruota 40 proc. daugiau išžaginimų bei 28 proc. daugiau tvirkinimo atvejų nei per visus 2022 metus“, – sakė L. Plančiūnaitė-Vaičiulienė
Ji pridūrė, kad nepaisant to, verta pažymėti, jog daugiau negu pusė šių nusikalstamų veikų būna dažniausiai nutraukiama, nenustačius nusikaltimų požymių.
„Vis tik, nors šis skaičių augimas atrodytų ir verčia sunerimti, tačiau manytina, kad viena iš labiausiai tikėtinų šių skaičių didėjimo priežasčių yra vis tik didėjantis visuomenės naudingumas ir netolerancijos seksualiniam smurtui skatinimas viešoje erdvėje“, – akcentavo pašnekovė.
Ji priminė, kad ilgą laiką šiuos nusikaltimus buvo galima priskirti prie latentinių nusikaltimų, apie seksualinį smurtą buvo baugu kalbėti arba apie juos pranešti, kreiptis pagalbos. Aukos likdavo vienos su savo patirtimi, eidamos per sudėtingą baudžiamojo proceso kelią, kuris dažnai reikšdavo tik vieną – antrinę viktimizaciją, tai yra pakartotinį traumavimą.
Generalinės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojas Arūnas Meška sakė, kad prokuroro padėtis labai nedėkinga – jie negali užimti kažkokios pozicijos, nes turi būti nešališkumas.
„Jeigu mes bandysime suteikti aukai kuo daugiau lengvatų, rodysime jai perteklinį dėmesį, stengsimės, kad jai sąlygos būtų kuo geresnės, mes būsime apkaltinti pataikavimu aukai, o gynyba pasakys, kad mes nusipirkome aukos palankius parodymus savo tokiais veiksmais. Persistengti mes negalime“, – pareiškė A. Meška.
Jis pridūrė, kad čia gelbsti nevyriausybinės institucijos, kurios dirba su nusikaltimo aukomis.
„Galbūt Lietuvoje bus kaip kitose šalyse, kurios, tarkime, prokuratūrose turi žmogų, kuris nėra procesinė figūra, jis nėra prokuroras, bet jis atsakingas už bendravimą su nusikaltimo aukomis. Jisai rūpinasi pagalba joms, kad ta auka gautų informaciją apie tą pagalbą, prieitų prie tos pagalbos“, – teigė A. Meška.
Jisai pridėjo, kad tai nereiškia, jog prokurorai nusišalina nuo pagalbos aukoms, jie dirba teisėkūros srityje.
Kartais aukos nesupranta, kad patiria prievartą
Klaipėdos socialinės ir psichologinės paramos centro vadovė Dr. Dalia Puidokienė patvirtino, kad seksualinės prievartos atvejų daugiau, bet tai rodo, kad žmonės tampa atviresni, daugiau kalba apie tai, o tai – geras ženklas.
Tačiau problema pas mus vis tiek išlieka pakankamai rimta ir karas Ukrainoje tą problemą dar labiau išryškino.
„Artimoje aplinkoje, tarp sutuoktinių, seksualinė prievarta – tai yra vienas iš labiausiai tokių neatpažįstamų, nepripažįstamų smurto formų. Dažnai moterys vis dar galvoja, ir ne tik moterys, ir vyrai vis dar galvoja, kad, na, jeigu žmona, ar ten sugyventinė, sutuoktinė, tai jos pareiga turėti seksualinius santykius su vyru. Deja“, – sakė D. Puidokienė.
2021 metais padaryta apklausa „Lyčių stereotipai mokyklose“ taip pat atskleidė, kad beveik apie 20 proc. merginų bei apie 40 proc. vaikinų kalba, kad kartais merginos pačios išprovokuoja seksualinę prievartą savo išvaizda arba elgesiu.
„Tai, va, ta stereotipinė nuostata vis dar pas mūsų iš tikrųjų labai gaji ir, kitaip tariant, vienas iš dešimties vaikinų nesustotų iš merginos išgirdęs „ne“, – akcentavo pašnekovė.
2021 metais atlikto tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad daugiau negu 30 proc. gyventojų žino arba pažįsta moterų, kurios yra kentėjusios nuo seksualinio smurto.
„Visada galvoju, kad bet kokie tyrimai parodo tendencijas, o realybė dar kitokia“, – pabrėžė D. Puidokienė.
Vos ne visi seksualiniai nusikaltimai – pažįstamų rate
Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos viršininkas Orlandas Butkus tvirtina, kad kalbant apie seksualinį smurtą artimoje aplinkoje, seksualinės prievartos atvejų tarp sutuoktinių, sugyventinių užfiksuota nėra daug, tai sudaro mažesnę dalį visų pranešimų, negu nusikaltimai, susiję su draugais, pažįstamais.
„Praktiškai vos ne visi seksualiniai nusikaltimai būna pažįstamų rate“, – sakė O. Butkus.
Jis pridūrė, kad seksualinių nusikaltimų didėjimas susijęs su tuo, kad aukos dažniau kreipiasi pagalbos ir apie tai kalba.
„Pasitikėjimas yra didesnis tuo klausimu ir institucijos – vyriausybinės, nevyriausybinės dirba daugiau ta linkme“, – teigė O. Butkus.
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra skelbia, kad viena iš dešimties moterų nuo 15 metų amžiaus yra patyrusi seksualinį smurtą, o viena iš 20 buvo išprievartauta.
