Anot prokuratūros, sausio 27 dieną paskelbtu V. Rakučio straipsniu „Tarptautinė Holokausto diena ir istorinė atmintis“ nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą į prokuratūrą tuomet kreipėsi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, ji nurodė, kad šioje publikacijoje galėjo būti viešai skatinama neapykanta žydams dėl jų tautybės ir neigiamas Holokaustas.
Prokuratūros teigimu, Baudžiamajame kodekse numatyti nusikaltimai – kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę bei Holokausto neigimas – gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia.
„Tuo tarpu pareiškimo nagrinėjimo metu surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad istorikas V. Rakutis, rengdamas ir (...) publikuodamas straipsnį „Tarptautinė Holokausto diena ir istorinė atmintis“, neturėjo tikslo skatinti neigiamą visuomenės reakciją į žydų tautybės asmenis, kurstyti neapykantą bei nesantaiką ar tyčia viešai neigti Holokaustą“, – rašoma prokuratūros pranešime.
Ji pabrėžė, kad V. Rakutis nurodė daug istorinių faktų, analizavo Holokausto priežastis ir tam tikrais aspektais išsakė savo nuomonę bei siekė inicijuoti diskusiją.
„Įvertinus surinktus duomenis nustatyta, kad V. Rakučio veiksmuose nėra tyčios, o nesant būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – šiuo atveju tiesioginės tyčios, ikiteisminis tyrimas negali būti pradėtas“, – pažymėjo prokuratūra.
Šis prokuroro nutarimas dar gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Parlamentinės Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas V. Rakutis Tarptautinę Holokausto dieną paskelbtame tekste kalbėdamas apie nacių kolaborantus pasisakė ir apie žydų kolaboravimą su nacių ir sovietų režimais.
„Bet kaip gi su tais talkininkais? Kas tie žmonės, kurie perima baisias idėjas? Ar tai lietuvių tautos lyderiai, tokie kaip pirmasis savanoris Kazys Škirpa ar generolas Vėtra? O gal Antanas Smetona? Nepaisant didelio pastarųjų metų ažiotažo, niekaip nepavyko įrodyti, kad holokaustą organizavo jie. Ne, tai visai kiti žmonės, dažnai neišsilavinę, linkę pasijusti svarbiais gavę šautuvą į rankas, kartais stipriai nukentėję nuo 1941 m. sovietinių represijų, kartais aklai vykdę įsakymus. Jie panašūs į stribus. Pažinkime juos, supraskime, kodėl jie taip darė. Juk holokausto vykdytojų netrūko ir pačių žydų tarpe, ypač getų savivaldos struktūrose. Mes turime garsiai įvardinti šiuos žmones ir pasistengti, kad panašių į juos neatsirastų vėl. Bet taip pat atsakyti į klausimą, kokios buvo pačių žydų pažiūros, kokios idėjos paskatino daliai žydų bendradarbiauti su sovietų valdžia, užimti svarbias pareigas represinėse sovietų struktūrose. Kartais priežasčių suvokimas leidžia suprasti ir pasekmes, nors ir nepateisina poelgių“, – rašė V. Rakutis.
Publikacija tuomet sulaukė ir TS-LKD vadovų, ir Lietuvos žydų bendruomenės, ir užsienio diplomatų kritikos.
Pats V. Rakutis praėjus porai dienų pasitraukė iš Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko posto ir atsiprašė „visų žmonių, kurie pasijuto įžeisti, savo kolegų, partijos vadovybės ir narių, draugiškų šalių diplomatų ir piliečių, kad šios interpretacijos sujaukė tarptautinei holokausto dienai būdingą rimtį“.
Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijai okupavus Lietuvą, naciai ir vietos kolaborantai nužudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.
Izraelis daugiau kaip 900 Lietuvos gyventojų yra suteikęs Pasaulio tautų teisuolio vardą už tai, kad rizikuodami gyvybe gelbėjo žydus.
