Pasak sinoptikės, ciklonų sistema, įsikūrusi virš Šiaurės Europos, stumsis vis piečiau, o kitą savaitę ypač „pamėgs“ Skandinaviją ir Baltijos rytinę pusę.
„Čia audringi ciklonai dažnai užsisuks, stipriais vėjais vis padūkaus. Tad beveik visa prieššventinė savaitė ir net Kūčių diena bus audringa.
Šiluma, plūstelėjusi iš pietvakarių, kartu su lietumi sniegą „ tvarko ir dar tvarkys“, prisiminimui tik truputį, kur nors nuošaliau, pamiškėje paliks, ar kur mieste, sustumtų sniego kalnų neįveikę, pasiduos“, – teigia E. Latvėnaitė.
Tiesa, galimas ir kitas šventinių orų scenarijus, kuris suteiks viltį laukiantiems šaltuko.
„Nuo savaitės vidurio truputį atvės, bet kritulių bus dar daugiau, nes lietus dar ir šlapdribą kartu „pasikvies“šventinę nuotaiką gadinti... Kiek ramiau ir gal net šviesiau, su nedideliu šaltuku ir sniegeliu turėtų būti per šv. Kalėdas. Tai gražiausias šventinis orų prognozės variantas. Orų modeliai dar „nesutaria“ – tad gali būti ir šlapesnės ir su stipresniu vėjuku šv. Kalėdos“, – komentuoja E. Latvėnaitė.
Prieš pat šventes – atšilimas
Naują savaitę vienas po kito iš vakarų slinks Atlanto ciklonai, tad ir toliau neš drėgmę ir šilumą, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Kaip praneša Meteo.lt, dėl žiemiškų kalėdinių dienų viltis tebėra gyva, nes skaičiavimai rodo šiokį tokį orų atšalimą.
Lietuvoje - žiemiška šilumos banga. Fiksuojama net iki 7 laipsnių šilumos. Gana nedaug trūksta iki gruodžio 17 d. šilumos rekordo, kuris yra +8,3 °C (pasiektas 2006-12-17 Nidoje). Galbūt jo ir nepasieksim, bet vis tiek tai yra aiškus žiemiško karščio rodiklis. Artimiausiomis dienomis irgi bus šilta, bet rekordais jau nekvepės.
Dėl žiemiškų kalėdinių dienų viltis tebėra gyva, nes skaičiavimai rodo šiokį tokį orų atšalimą. Na o daugiametė statistika negailestinga - kalėdinis laikotarpis šiame amžiuje vis dažniau būna šiltas ir besniegis. O apie speigus (<-30 °C) ir traškančias nuo šalčio tvoras iš viso šiais laikais galima tik pasvajoti (tai įmanoma, bet tikimybė labai sumažėjusi lyginant su 1961-1990 m. laikotarpiu).
Orų prognozė savaitei
Pirmadienį, gruodžio 18 d., vis dar lis, naktį gausokai, rytoj, dienos popietę jau be ženklesnio lietaus.Vis dar bus miglota. Vėjas vakarinių krypčių 7-12m/s, naktį gūsiai 15-17m/s, pajūryje gūsiai iki 20 m/s. Naktį plius 5-7 laipsniai, dieną plius 6-8 laipsniai.
Antradienio, gruodžio 19-osios, naktį ir rytą gausokai lis, dieną protarpiais nedidelis lietus. Su lietumi ir miglos drieksis. Vėjas vakarų, pietvakarių 7-12m/s, gūsiai 15-18 m/s, pajūryje gūsiai iki 22 m/s. Vakare vėjas aprims. Naktį plius 5-7 laipsniai, dieną plius 6-9 laipsniai.
Trečiadienio, gruodžio 20-osios, naktį lis, gausiau pietiniuose, pietrytiniuose rajonuose, rytą ir dieną jau lietus su šlapdriba maišysis, vakare gausesni krituliai vakariniuose rajonuose kris. Vėjas naktį pietų, pietvakarių, dieną pietvakarių, vakarų 7-12 m/s, gūsiai 15-18 m/s, pajūryje iki 20 m/s. Naktį plius 1-3 laipsniai, dieną plius 2-5 laipsniai.
Ketvirtadienio, gruodžio 21-osios, naktį nedideli, dieną jau gausoki krituliai - lietus su šlapdriba maišysis, rytiniuose rajonuose daugiausia šlapdriba kris. Vėjas naktį pietvakarių, dieną pietų 7-12 m/s, gūsiai 15 -17m/s, pajūryje iki 19 m/s. Naktį minus 2 plius 3 laipsniai, pajūryje apie plius 5 laipsnius, dieną plius 1-4 laipsniai.
Penktadienį, gruodžio 22 d., krituliai-šlapdriba su sniegu maišysis, gausesni naktį. Vėjas naktį pietų, dieną pietvakarių 8-13 m/s, gūsiai 15-20 m/s. Naktį minus 1 plius 2 laipsniai, dieną plius 1-3 laipsniai.
Šeštadienį, gruodžio 23 d., protarpiais nedidelis sniegas, tik pajūryje silpna šlapdriba kris. Plikledis. Vėjas vakarų, pietvakarių 7-12 m/s, gūsiai iki 15 m/s, pajūryje 16-18 m/s. Naktį 0 minus 4 laipsniai, dieną apie plius 1 laipsnį.
Sekmadienį, gruodžio 24 d., silpnai, draugiškai pasnyguriuos, plikledis, tik pajūryje silpna šlapdriba kris. Vėjas vakarų, šiaurės vakarų 7-12 m/s, gūsiai 15-17 m/s. Naktį 0 minus 4 laipsniai, pajūryje plius 1-3 laipsniai, dieną minus 1plius 1 laipsniai.
„Pagal dabartinius, labai išankstinius duomenis, šv. Kalėdos bus ramesnės, naktimis lengvas šaltukas iki minus 3 laipsnių spustels, dienos nuo 0 iki 3 laipsnių šilumos. Sniegelio, dienomis ir šlapio, su lietučiu, gali truputį iškristii. Bet jei bus „baltesnių“ ir gražesnių žinių-kuo skubiau pranešim...“ – priduria E. Latvėnaitė.
Žiema sutrumpėjo puse mėnesio
Klimatologas prof. Arūnas Bukantis pažymi, kad ilgų ar labai atšiaurių žiemų pasitaiko vis rečiau. Dabartinės žiemos išsiskiria šiltesne temperatūra, tačiau negaili įvairių orų reiškinių.
„Apskaičiuota, kad per pastaruosius 60 metų vidutinė žiemos temperatūra pakilo 2–2,5 laipsnio. Daugiausiai atšilo sausio ir vasario mėnesiai, taip pat kovas.
Prie šios tendencijos galima pridėti ir vasaros mėnesius. Jų temperatūra kyla šiek tiek mažiau, apie 0,8–1 laipsnį liepos–rugpjūčio mėnesiais.
Kada skaičiuojame vadinamąją klimatinę žiemos trukmę, atsižvelgiame, kada vidutinė paros temperatūra yra žemesnė negu nulis. Lietuvoje šis laikotarpis sumažėjo 15–16 dienų ir būtent kovo mėnesio sąskaita, nes dabar temperatūra aukščiau nulio pakyla dviem savaitėmis anksčiau nei praėjusios amžiaus 7–9 dešimtmetyje“, – paaiškina A. Bukantis.
Klimato kaita veikia gyvūnus ir augalus. Pavyzdžiui, paukščiams „susisuka galva“ ir rudenį jie neišskrenda arba pavasarį grįžta per anksti.
„Migruojantys paukščiai jau pastebėjo, kad žiemos būna švelnios, o kai kurių temperatūra netgi teigiama, ko Lietuvoje praėjusiame amžiuje nebūdavo. Dėl to kai kurie nusprendžia pasilikti žiemoti. Dalis pasirenka vandens telkinius prie Kauno hidroelektrinės arba netoli Klaipėdos ir sėkmingai ten peržiemoja, jeigu tik yra maisto ir neužšąla vandens telkiniai. Taigi paukščių įpročiai, jų migracijos datos šiek tiek pasikeitė.
Pavasariniai parskridimo laikai nėra labai pasikeitę. Tolimųjų kraštų paukščiai migrantai parskrenda beveik tuo pačiu laiku, kaip ir ankstesniais dešimtmečiais, arba viena kita diena anksčiau nei įprastai“, – sako klimatologas.
Švelnėjant žiemoms gamtoje matomi ir kiti pokyčiai. Kai kurie gali būti itin žalingi augalams
„Augalija į ankstyvą sniego nutirpimą, pašalo išėjimą reaguoja jautriau. Augalams ankstyvas pavasaris visuomet yra stiprus ženklas pradėti vegetaciją, bet kartais toks vegetacijos atnaujinimas augalams būna pavojingas. Tikimybė, kad šalčiai sugrįš išlieka iki balandžio pradžios, todėl anksti pradėję vegetuoti augalai (ir vaismedžiai, ir laukinė augalija) nukenčia“, – teigia A. Bukantis.
Prof. A. Bukantis: neskubėkime paslėpti kailinių
Kadangi dienų su speigu pasitaiko vis rečiau, žmonės po truputį atpranta nuo atšiaurių žiemų. Vis dėlto klimatologas siūlo neskubėti spintoje slėpti kailinių – net ir šilčiausios žiemos gali nustebinti laikinais šalčiais.
„Sunku atsakyti, ar mes daugiau, ar mažiau tapome atsparūs šalčiui, bet pačių šalčių tikrai sumažėjo. Dienų, kai temperatūra nukrenta žemiau 15–20 laipsnių šalčio, pastaraisiais dešimtmečiais pasitaiko dvigubai rečiau. Vos po 3–5 dienas per visą žiemos sezoną, kai anksčiau būdavo po 9–11 dienų.
Taigi kailinius spintoje reikėtų turėti. Nepaisant visų klimato kaitos tendencijų, mūsų geografinė padėtis išlieka ta pati. Tai reiškia, kad žiemą iš Arkties ir Rytų Europos gali įsiveržti šaltos oro masės. Net jei visa žiema bus šilta, speigai išlieka galimi. Jų nereikia pamiršti visiškai“, – pastebi A. Bukantis.
Kita vertus, jei mūsų proseneliai pamatytų, kokios žiemos yra dabar, jie tikriausiai nustebtų. Mat Lietuvos klimatas jau darosi panašus į Centrinės Europos šalių.
„Lietuvoje vidutinė metų temperatūra praėjusio amžiaus antroje pusėje buvo apie 5–6 laipsnius, o dabar ji siekia 7–9 laipsnius. Tai labai žymus vidutinės metinės oro temperatūros pakilimas.
Mūsų klimato sąlygos tapo panašios į Pietų Lenkijos, Čekijos klimato sąlygas, kurios ten buvo prieš 30 metų. Taigi su pavėlavimu keliamės į pietus. Be abejo, klimatas šyla visoje Europoje“, – paaiškina klimatologas.
