Kaip pasakojo jis, diskusija buvo skirta aiškios ribos nusistatymui, kada būtų galima pasiekti 70 proc. populiacijos vakcinaciją.
„Prezidento manymu, tai galėtų būti liepos 15 ar, simboliškai, 6 d.“, – sakė jis.
Anot jo, vertinant transportavimo galimybes darytos prielaidos, kas paskiepijus 2 milijonus žmonių jie sudarytų 70 proc. žmonių.
„Šiandien turime kiek daugiau nei 1 proc. turime, užimame 5 vietą pagal skiepijimo apimtis. Skaičiuodami, kad tie du milijonai galėtų būti padalinti į 2 200 šeimos gydytojų apylinkes, tai faktiškai kiekvienas šeimos gydytojas turėtų užtikrinti apie 1000 savo pacientų, gyventojų skiepijimą. Tai būtų 3–4 mėnesiai, per mėnesį išdalinus tai būtų po 250–300 žmonių, jei per 30 dienų, tai yra 10 ar kiek daugiau pacientų per dieną.
Tiek turėtų būti sukoordinuota ir suvaldyta. Atrodo, kad tokie skaičiai galėtų būti realūs, taigi ir tas siūlymas iki liepos vidurio paskiepyti tiek populiacijos yra kiek optimistiškas, bet gal ir tikėtinai pasiekiamas, jei vakcinų bus pakankamai“, – aiškino K. Petrikonis.
Šeimos gydytojai koordinuotų, ne skiepytų
Jis pabrėžė, kad viena rekomendacijų, jog vakcinavimas, ypač kolektyviniam imunitetui pasiekti, būtų vykdomas per aiškų tarpinstitucinio koordinavimo centrą. Todėl tai niekaip neatsilieptų ir ilgesnėms eilėmis prie šeimos gydytojų kabinetų, konsultuojant kitus pacientus.
„Mūsų siūlymas ir buvo, kad pagrindinis kontaktas vyktų per šeimos gydytojus, o skiepijami jie didesnėse, centralizuotuose vietose, jie nukreipiami ten. Galėtų galbūt skiepijimo centrai ar kitos vietos būtų, gal kalbame labiau apie pavasarį, nes reikalingos vietos, kada po skiepo žmogus galėtų pabūti, palaukti, gal galėtų būti šiltesnis oras, reikia suskaičiuoti resursus ir įvardyti, kokia būtų galimybė“, – sakė jis.
Jis pabrėžė, kad taip pat svarbu sukurti kolektyvinio imuniteto stebėsenos modelį, kaip tas vakcinavimo procesas atsispindi konkretiems rezultatams.
„Žinome, kad vakcinos ne 100 proc. efektyvios, kai kurie pacientas nebus paskiepyti pilnomis dozėmis, galbūt atsiras kitų problemų. Galbūt dalis žmonių jau turi imunitetą, yra persirgę. Taigi ši sistema kolektyvinio imuniteto taip pat reikalauja dėmesio“, – pasakojo K. Petrikonis.
Naujų atvejų – vėl žemiau tūkstančio
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 717 naujų COVID-19 ligos atvejų, mirė 21 žmogus, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos septynios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 168 tūkst. 708 žmonės.
Nuo koronaviruso iš viso mirė 2494 žmonės.
Statistikos departamentas trečiadienį nepateikė duomenų apie per parą pasveikusius, šiuo metu dar sergančius ir jau pasveikusius žmones.
Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyti 50 tūkst. 933 žmonės, abiem dozėmis – 2460 žmonių.
Praėjusią parą šalyje atlikti 7057 tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 1 mln. 818 tūkst. 5.
