Eksperto teigimu, viruso pėdsakai ligos sukelti negali, tai tik reiškia, kad toje aplinkoje buvo žmogus sergantis šia infekcija.
Ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje virusologas dalinosi pastebėjimais apie viruso pėdsakų paiešką.
„Nuraminu Seimo narius, ypač tuos, kuriems pranešta, kad ant jų darbo paviršių rasta koronaviruso pėdsakų. Ar reikia bijoti, kad dabar jau užsikrėsite? Žinoma, kad ne. Nes tai tik viruso pėdsakai, kurie ligos sukelti negali.
Priminsiu, kad tokios Seimo narių baimės atsirado po to, kai mokslininkai atliko Seimo narių darbinių paviršių tyrimą ir ten rado koronavirusų pėdsakų. Neteisinga tokių, kriminalistikoje naudojamų ir pėdsakus nustatančių, tyrimų interpretacija gali prisidėti prie infodemijos ir sąmokslo teorijų skleidimo.
Žmonės gali susidaryti klaidingą supratimą, kad COVID-19 ligą sukeliančiu koronavirusu galima lengvai užsikrėsti nuo užterštų paviršių, o tai sąlygotų perdėtą baimę, patologinį rankų plovimą, paviršių ar net aplinkos dezinfekavimo praktiką ir t.t.“, – savo paskyroje rašo S. Čaplinksas.
Naudingos informacijos – mažai
Ekspertas įsitikinęs, kad toks Covid-19 pėdsakų ieškojimas naudingos informacijos suteiktų nedaug. Tik patvirtinimą, kad infekcija yra išplitusi, o tai parodo ir sergamumo rodikliai:
„Iš epidemiologinės pusės, juk ir be šio tyrimo buvo gerai žinoma, kad Lietuvoje koronaviruso infekcija plačiai paplitusi ir viruso pėdsakų, ypač kriminalistikos metodais, tikėtina, kad galima bus rasti visur. Neabejoju, kad jeigu ieškoti, koronavirusų pėdsakų, tai galima jų aptikti ir sveikatos priežiūros įstaigose, ir globos įstaigose, parduotuvėse, darželiuose... ir Europos parlamente...
Ką mums tai duotų? Tik patvirtinimą, kad infekcija išplitusi visur, ką mes ir taip žinojome pagal sergamumo rodiklius. O Seime rasti viruso pėdsakai todėl, kad tarp ten dirbančiųjų buvo užsikrėtusiujų ir viruso pėdsakų liko aplinkoje. Noriu atkreipti dėmesį, kad mokslinėje literatūroje nėra aprašyta nei vieno patvirtinto užsikrėtimo SARS-CoV-2 infekcija nuo užkrėstų paviršių atvejo. Bent jau man skaityti neteko.
Ar padės šiame koronaviruso plitimo etape SARS-CoV-2 virusų nustatinėjimas, kai ieškoma viruso pėdsakų (koronaviruso RNR) ant įvairių paviršių suvaldyti pandemiją Lietuvoje? Manau, kad ne“, – dėstė profesorius.
Prioritetai turėtų būti kitokie
S. Čaplinskas tvirtina, kad tyrimų bei testų prioritetai turėtų būti kitokie. Ekspertas teigia, kad sprendimus priimantiems žmonėms trūksta visuomenės sveikatos suvokimo.
„Prioritetai pandemijos valdymui ir testavimo strategijoms turėtų būti visai kiti. Per “padidinimo stiklą” stebiu testavimo strategijų siūlymus ir pasigendu visai kitų testavimo prioritetų. Panašu, kad trūksta užkrečiamųjų ligų epidemiologijos ir visuomenės sveikatos tikslų suvokimo.
Tik priminsiu, kad PSO paviršių ir nuotekų ar dumblo tyrimus dėl SARS-CoV-2 rekomenduoja tik kaip papildomą priemonę, kuri turi būti derinama su epidemiologine signaline stebėsena ir tik tose teritorijose, kur žemas viruso paplitimas ir atliekama mažai diagnostinių tyrimų.
Šiuo metu Lietuvoje pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas signalinei stebėsenai, t. y. tyrimams visuomenės sveikatos tikslais, kad kuo greičiau būtų galima sumažinti ribojimus ir atverti kuo daugiau verslų bei ugdymo įstaigas“, – tekstą savo „Facebook“ paskyroje užbaigė virusologas.
Virš 1,3 atvejų
Praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 1371 naujas COVID-19 atvejis, mirė 29 žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 170 žmonių.
Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos trys mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė.
Iš viso Lietuvoje registruota 164 tūkst. 414 šios infekcinės ligos atvejų, 97 tūkst. 511 asmenų pasveiko, 63 tūkst. 490 – tebeserga.
Nuo koronaviruso iš viso mirė 2346 žmonės.
Nuo COVID-19 Lietuvoje pirma vakcinos doze paskiepyta 31 tūkst. 524 žmonės.
Praėjusią parą Lietuvoje atlikti 10 tūkst. 182 tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 1 mln. 777 tūkst. 327.
