Kalendorius
Lapkričio 13 d., trečiadienis
Vilnius +3°C
Horoskopai
Programos image
Orai
Pranešti naujieną
Paieška

Naujausios

Karas Ukrainoje

Lietuva

Verslas

Užsienis

Gyvenimas

Sportas

Video

Žmonės

Automanas

Mano naujienos

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas
REKLAMA
Komentuoti
3
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Link copying icon
Kopijuoti nuorodą
Email icon
Siųsti el. paštu
Facebook icon
FB Messenger icon
Messenger
LinkedIn icon
LinkedIn
Twitter icon
Daugiau panašių naujienų
Mažiau panašių naujienų
Pranešti apie klaidą
TV3 naujienos > Aktualijos

Profesorius: Lietuvoje jau 3,5 tūkst. gali sirgti, bet apie tai nė neįtarti

2020-04-02 19:30 / šaltinis: tv3.lt / aut.
Autorius(-ė) naujienų portalas tv3.lt
šaltinis: tv3.lt aut.
2020-04-02 19:30

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas savo „Facebook“ paskyroje įvardijo, kokių veiksmų Lietuvoje reiktų imtis šiuo metu norint suvaldyti COVID-19 plitimą.

Saulius Čaplinskas (nuotr. stop kadras)
117

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas savo „Facebook“ paskyroje įvardijo, kokių veiksmų Lietuvoje reiktų imtis šiuo metu norint suvaldyti COVID-19 plitimą.

REKLAMA
3

„Kovojame vidaus kare su priešu, kurio nematome“. Šią frazę girdėjome iš daugelio pasaulio lyderių. Bet net ir negalėdami fiziškai be galingo mikroskopo pamatyti viruso mes turime metodų daugiau sužinoti apie priešą, nei žinome šiuo metu.

Vien todėl, kad nematome šio viruso, dar nereiškia, kad negalime išsiaiškinti jo buvimo vietos ir suprasti jo plitimo. Deja, daugumos pasaulio šalių atsakas į COVID buvo (ir dažnai lieka) pagrįstas ribotais duomenimis", – tvirtino jis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Klausdamas, kiek žmonių Lietuvoje jau susidūrė su virusu, kiek jų platina virusą patys to nežinodami ir kiek įgijo imunitetą taip pat patys to nežinodami, profesorius atkreipė dėmesį į dabartinio testavimo spragas.

REKLAMA
REKLAMA

Koronavirusas plinta Lietuvoje
(117 nuotr.)
(117 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Koronavirusas plinta Lietuvoje

„Patvirtinti (diagnozuoti) atvejai yra tik ledkalnio viršūnė, nes tyrimai dažniausiai atliekami asmenims, kuriems a) pasireiškia simptomai; b) yra pagrindas manyti, kad jie galėjo užsikrėsti; c) atvyko atlikti tyrimus.

REKLAMA

Tuo metu mokslas jau nustatė, kad yra daug užsikrėtusiųjų, tačiau simptomų neturinčių žmonių, kurie nežino, kad yra užsikrėtę, jaučiasi sveiki, bet gali platinti koronoviruso infekciją. Ši aplinkybė lemia: pirma, liga plinta toliau, plačiau ir greičiau, nei jei mes aktyviai tirtume ir izoliuotume užsikrėtusius žmones; antra, tiriami tik simptominiai asmenys, kurie pakankamai ilgai laukia tyrimo atlikimo eilės, todėl iškreipiama ligos demografija ir statistika; trečia, sukelia žmonėms daug streso, psichologinių ir socialinių problemų. Tai gali lemti klaidingas išvadas ir neteisingus sprendimus.

REKLAMA
REKLAMA

5 proc. iš užsienio grįžusių, saviizoliacijoje esančių, COVID-19 diagnostikos kriterijus atitikusių ir tyrimą atlikusių Lietuvos gyventojų tyrimo rezultatai buvo teigiami. Tokiu būdu galima daryti prielaidą, kad Lietuvoje jau gali būti apie 3 500 ar daugiau žmonių, kurie yra užsikrėtę naujuoju koronavirusų ir patys to nežino", – rašė S. Čaplinskas.

6 iš 7 nediagnozuojami

Profesorius pabrėžė, kad žurnale „Science Magazine“ paskelbtas tyrimas atskleidė, kad vienam diagnozuotam užsikrėtimo atvejui gali tekti 6 nediagnozuoti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jei tiesa, kad 6 iš 7 atvejų lieka nediagnozuoti, tai reiškia, kad didžioji dauguma užsikrėtusių COVID-19 žmonių turės lengvus simptomus arba jų visai neturės ir gali net nesuprasti, kad užsikrėtė virusu. Mes galime manyti, kad turime izoliuoti visą, pvz., Ukmergę, tačiau realybė gali būti tokia, kad krizė atėjo ir praėjo.

Tai reiškia, kad norėdami diagnozuoti besimptominius atvejus turime išplėsti tiriamų gyventojų grupes. Tik identifikavę besimptominius atvejus, galime geriau suprasti, kaip gali nukentėti visa populiacija, kaip ap(si)saugoti medikus ir t.t." – dėstė ULAC vadovas.

REKLAMA

Jis pabrėžė, kad koronaviruso infekcijos plitimą lemia žmonės, neturintys išreikštų COVID-19 ligos simptomų, rodo apžvalgos.

Koronavirusas plinta
(669 nuotr.)
(669 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Koronavirusas plinta

„Kinijoje, išanalizavus 375 miestų epidemijos vystymosi rezultatus, nustatyta, kad 86 proc. patvirtintų koronaviruso infekcijos atvejų buvo besimptominiai arba su lengvais simptomais. Nors pastarųjų užkrečiamumas (viruso išskyrimas į aplinką) pusiau mažesnis nei žmonių, turėjusių simptomus, tačiau jie lėmė didžiąją dalį – 79 proc. visų užsikrėtimo atvejų.

REKLAMA

Virusų išskyrimas į aplinką prasideda maždaug 2,5 dienos iki pasireiškia simptomai (tai galima aptikti laboratoriniais tyrimais, jeigu klinikiniai simptomai nepastebimi) ir piką pasiekia 15 val. iki pasireiškiant simptomams.

Šie pavyzdžiai rodo, jog testavimo apimtys ir socialinės grupės turi būti labai plačios, siekiant kuo greičiau įveikti infekcijos plitimą šalyje. Priminsiu, jog COVID-19 ligos inkubacinis laikotarpis siekia nuo 2 iki 14 dienų ir pusei užsikrėtusiųjų simptomai dažniausiai pasireiškia iki šeštos dienos, bet lengvi ir besimptominiai koronaviruso infekcijos atvejai gali likti visai nepastebėti ir reikšmingai nulemti tolimesnį viruso plitimą, ypač jeigu bus tiriami tik simptomų turintys asmenys", – dėstė S. Čaplinskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Testavimas: kodėl reikia papildomų tyrimų?

Pasaulyje COVID-19 ligos diagnostikai naudojamas klasikinis polimerazės grandininės reakcijos (PGR) testas. Teigiamas testo rezultatas rodo, ar žmogus turi virusą. Neigiamas rezultatas bus jei: a) asmuo nėra užsikrėtęs virusu; b) gal ir buvo užsikrėtęs virusu, bet dabar viruso nebeišskiria.

„PGR testu Lietuvoje tikriname tik tą žmogų, kuris atitinka atvejo apibrėžimą (įtariama, kad galėjo užsikrėsti ir pasireiškė tam tikri simptomai). Dažnai dar ir tenka laukti savo tyrimo atlikimo eilės. Jei rezultatas teigiamas, galime pasakyti žmogui, taip, jūs turite virusą, dabar eikite namo ir likite izoliacijoje, o jei būklė blogėja, eikite į ligoninę.

REKLAMA

Bet dažniausiai atsakymas bus, kad „šiandien neturite viruso, bet galbūt jūs jį turėjote ir pasveikote“ ar dar blogiau „būkite atsargus, nes vis tiek galite užsikrėsti virusu“. 50 proc. pacientų, gydytų nuo lengvos COVID-19 infekcijos, iki aštuonių dienų po simptomų išnykimo buvo aptinkamas virusas.

Rezultatai rodo, kad net ir po simptominio pasveikimo pacientai gali likti užkrečiami. Ankstyvieji Kinijos tyrimai rodo, kad 15 proc. pasveikusių pacientų viruso testas vis dar bus teigiamas, nors jie nėra užkrečiami. Imuniteto tikrinimo svarba. PGR tyrimo papildymas yra imunoliginis (serologinis) tyrimas, kuriuo nustatoma, ar kraujyje nėra antikūnų prieš COVID-19", – rašė profesorius. 

REKLAMA

Jis pabrėžė, kad antikūnų testai padeda suprasti, kiek žmonių užsikrėtė (kiek buvo susidūrę su virusu) ir kiek pasveiko – t. y. ar persirgus susiformavo imunitetas.

„Platesniam šių tyrimų naudojimui, kaip ir jų kokybei, skiriama vis daugiau dėmesio. Galimybė derinti serologinius tyrimus/testus su molekuliniais tyrimais leistų operatyviai valdyti iš užsienio grįžusiųjų ir, svarbiausia, su jais kontaktavusių žmonių srautus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ką reikia padaryti? 1. Iki šiol kovojome su virusu ribotomis priemonėmis ir žiniomis. Tik riboti simptominių asmenų savanoriški PGR tyrimai negali parodyti pilno sergamumo ir infekuotumo situacijos ir jos dinamikos šalyje.

2. Turime išplėsti tyrimų apimtis, kad galėtume diagnozuoti daugiau užsikrėtusiųjų, ypač besimptomių ar tik su lengvais simptomais. Kiekvienas nustatytas atvejis suteikia galimybę nutraukti tolesnę koronaviruso plitimo grandinę. Būtent to, ko dabar visos šalys siekia. Deja, kiekvienas nenustatytas atvejis - tai galimybė virusui plisti eksponentiškai.

REKLAMA

3. Turime papildyti koronaviruso diagnostikos arsenalą ir kuo plačiau pradėti taikyti ir antikūnų nustatymo tyrimus. Idealiu atveju turėtų būti atliekami PGR ir serologiniai (organizmo atsako į infekciją) tyrimai vienu metu.

4. Investicijos į koronaviruso infekcijos stebėseną ir laboratorinę diagnostiką leistų tikslingiau organizuoti atsako priemones ir sutaupyti resursus", – vardijo ULAC vadovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
toliau skaitykite
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų