Trečiadienį viruso epicentras – Uhano miestas su 9 mln. gyventojų – buvo faktiškai uždarytas nuo išorinio pasaulio. Ketvirtadienį pranešta, kad siekiant padėti sukontroliuoti įsiplieskusio viruso plitimą tokių pačių priemonių imtasi ir 70 km nuo Uhano nutolusiame Huangange, kur gyvena 7,5 mln. žmonių.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovo prof. Sauliaus Čaplinsko teigimu, to dar nėra buvę tokios kovos su užkrečiamosiomis ligomis istorijoje.
Specialistai įspėja – virusui pakitus taip, kad jis gali plisti ne tik tarp gyvūnų, bet ir žmonių, susidarė labai pavojinga situacija.
Gydytojo infektologo prof. habil. dr. Alvydo Laiškonio tvirtinimu, gyvenant tokiame dinamiškame pasaulyje, kur tiek daug keliaujama, atvežti šį virusą į Lietuvą tikrai įmanoma.
„Greičiausiai jis būtų atvežtas lėktuvu. Ir Visuomenės sveikatos centras turėtų apmokyti, kaip reaguoti oro uostų personalą. Turint sąrašus, iš kur skrido žmogus (su persėdimais) tikrinti dėl viruso įtariamų oro uostų sąrašą. Kitas dalykas, reiktų pasirūpinti, kur būtų hospitalizuojamas toks pacientas, kokių priemonių imamasi. Mano galva, jau dabar tuo turėtų būti rūpinamasi“, – pabrėžė jis.
Anot profesoriaus, visuomenė neretai klaidingai mano, kad gamta yra praktiškai valdoma.
„Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija nuo 1975 metų iki 2011-ųjų yra užregistravusi 40 naujų mikroorganizmų. Ir visa tai vyksta toliau, kadangi naujos technologijos leidžia tai išaiškinti.
Apie koroną virusą buvo žinoma jau 2003 m., kad tai yra sunkus ūmus respiracinis sindromas. Kai tuomet jis buvo įvežtas į Prancūziją, protrūkio pavyko išvengti tik dėlto, kad buvo tinkamai greitai reaguota. Prancūzai turėjo paruoštą personalą, buvo specialistai tam pritaikytos patalpos ir virusas neišplito“, – sakė A. Laiškonis.
Jo pastebėjimu, dabar pranešama, kad šis virusas yra kiek pakitęs ir viena jo atmainų plinta žaibiškai.
„Ryte jau pasiekė žinia, kad yra tūkstančiai sergančiųjų. Kiek seku situaciją, kol kas nepanašu, kad būtų kas nors daroma, kad epidemija būtų stabdoma, kol kas ji tik plinta“, – sakė infektologas.
Pašnekovas pridūrė, kad inkubacinis ligos laikotarpis trunka iki dviejų savaičių, kol atsiranda sunkūs plaučių pakenkimai.
„Liga turi būti patvirtinama rentgenu ar kompiuterinės tomografijos tyrimu, bet patį virusą patvirtinti galima tik ketvirto lygio laboratorijoje, o Lietuva tokios neturi. Taigi jau dabar reikėtų susitarti su gretimų šalių laboratorijomis, jei reikėtų tokios pagalbos, nes toks pacientas į šalį gali pakliūti bet kada“, – atkreipė dėmesį profesorius.
Visos institucijos suklususios
NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Greta Megelinskienė patikino, kad visos atsakingos institucijos dėl šios situacijos yra suklususios ir galimam scenarijams yra pasiruošta.
„Epidemiologinė situacija yra nuolat stebima, kleis kartus per dieną vertiname naujausią gautą informaciją ir Europos prevencijos ir kontrolės centro, PSO. Kadangi dar iki galo nėra aišku, ar virusas išties plinta nuo žmogaus žmogui, dar mokslininkai tai aiškina.
Bet kuriuo atveju vertiname gautą informaciją, bendradarbiaujame su oro uosto darbuotojais, kai tik gauname atnaujintą informaciją, perduodame ją, nuolat konsultuojame. Taip pat planuojame daryti ir mokymus, kadangi yra toks poreikis“, – aiškino specialistė.
Ji pabrėžė, kad jei būtų įtariamas užkrečiamosios ligos atvejis orlaivyje, informacijos perdavimas atsakingoms institucijoms vyktų pagal patvirtintą Vilniaus oro uosto schemą.
Šis planas buvo atnaujintas 2014 m. ir patikrintas pratybų, vykusių gruodžio 10 dieną, metu.
„Tuo metu imituota situacija, kad į Lietuvą įvežtas Ebola virusas. Vertinome, kaip veikia schemos, informacijos perdavimas, jei yra įtariamas užkrečiamosios ligos atvejis orlaivyje, kaip turi reaguoti visos įstaigos. Labai džiugu, kad dalyvavo ir Santaros klinikų infekcinių ligų centras. Taigi yra žinoma, kaip reikėtų reaguoti, jei nutiktų toks atvejis. Labai gerai, kad buvo pratybos, jaučiamės daug ramiau“, – kalbėjo G. Megelinskienė.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atstovė Simona Karvelytė patvirtino, kad galimybė ištirti virusą jau yra:
„Kaip tik laukiame užsakytų tam reikalingų priemonių, jos jau gal kitą savaitę turėtų mus pasiekti, tada tikrai būsime visiškai pasiruošę.“
Ketvirtadienį pranešta, kad PSO informavo atidedanti sprendimą, ar skelbti Kinijos koronaviruso infekcijos protrūkį ekstremalia pasauline visuomenės sveikatos problema.
Dar savaitgalį informuota, kad Amerikos ligų kontrolės centras tikrina visus keleivius, atvykstančius iš Uhano miesto, iš kurio tiesioginiai reisai yra į Niujorką, Los Andželą ir San Franciską. Sienų kontrolę stiprina ir kitos šalys.
ULAC specialistai ragina lietuvius susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į Kiniją.
Portalas tv3.lt jau rašė, kad koronavirusas kelia nerimą dėl panašumo į ūminį kvėpavimo takų sindromą (SARS), 2002–2003 metais pareikalavusį žemyninėje Kinijoje ir Honkonge beveik 650 žmonių gyvybių.
„Koronavirusai – tai didelė grupė virusų, kurie sukelia įvairius susirgimus gyvūnams. Šeši iš jų (dabar jau septyni) ir žmonėms – nuo peršalimo simptomų iki mirtinas komplikacijas lemiančių ligų, pvz., sunkų ūmų respiracinį sindromą (SŪRS, angliškai SARS nuo kurio prieš 17 metų mirė 800 žmonių), Artimųjų Rytų respiracinį sindromą (ARRS), angliškai (MERS). Vis labiau pripažįstamas koronavirusų vaidmuo sunkios pneumonijos atvejais“, – aiškino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas prof. Saulius Čaplinskas.
Jis pabrėžė, kad vieni koronavirusai lengvai perduodami žmogui, o kiti ne. Ligos, perduodamos iš gyvūnų žmonėms, vadinamos „zoonozėmis“, sudaro didelę dalį visų naujai nustatytų užkrečiamųjų ligų.
„Sumažinti koronavirusų infekcijų riziką padeda rankų higiena, kosėdami ir čiaudėdami, uždenkite burną ir nosį, kruopščiai kepkite (virkite) mėsą ir kiaušinius, venkite artimo kontakto su sergančiais kvėpavimo takų ligomis, venkite artimo sąlyčio su laukiniais ir naminiais gyvūnais“, – aiškino ULAC vadovas.
