Dar praėjusį mėnesį pranešta apie COVID-19 protrūkius audinių fermose Lietuvoje. Imta baimintis, kad virusu gali užsikrėsti ir naminiai gyvūnai – šunys bei katės.
Pasirodžius pirmosioms vakcinoms nuo koronaviruso žmonėms, kyla klausimas, kada pasirodys analogiška vakcina, skirta gyvūnams?
Įžvalgomis apie gyvūnams skirtas vakcinas nuo COVID-19 savo Facebook paskyroje pasidalino profesorius Saulius Čaplinskas.
Virusu užsikrėsti gali ir gyvūnai
Profesoriaus teigimu, nors nuo pat pirmųjų COVID-19 atsiradimo dienų buvo nerimauta dėl galimo viruso poveiko naminiams gyvūnams, pastebėta, kad itin akivaizdžių simptomų užsikrėtę gyvūnėliai nerodo.
„Ar reikalinga naminių gyvūnėlių vakcina nuo COVID-19?
SARS-CoV-2 niekada nebuvo išimtinai žmogaus problema. Nuo pat pirmų pandemijos dienų mokslininkai nerimavo dėl COVID-19 sukeliančio viruso poveikio augintiniams, gyvuliams ir laukinei gamtai.
Vis dar nėra aišku, kiek šunų ir kačių buvo užsikrėtę SARS-CoV-2, nors rodikliai gali būti panašūs į žmonių. Tačiau iš visko sprendžiant, naminiams gyvūnėliams pasireiškiantys simptomai yra lengvi, jei jie iš viso pasireiškia“, – rašo S. Čaplinskas.
Profesorius taip pat sako, kad naminiai gyvūnai nėra žmonėms pavojingi viruso nešiotojai.
„Sveikatos specialistai sako, kad katės ir šunys neatlieka svarbaus vaidmens perduodant ligą žmonėms ir kad visuomenės sveikatos požiūriu specialios vakcinos poreikio nėra.
Tačiau mokslininkai nerimauja ar naujasis koronavirusas nesunaikins nykstančių primatų rūšių Afrikoje ir Azijoje, nes žmonių kvėpavimo takų virusai praeityje buvo mirtini šimpanzėms ir goriloms. Nerimaujama ir dėl audinių. Protrūkiai audinių fermose rodo, kad virusas gali mutuoti ir peršokti ne tik į žmonių, bet ir laukinių gyvūnų populiacijas“, – rašo S. Čaplinskas.
Profesoriaus teigimu, užsienyje jau yra planuojama kurti gyvūnams skirtą vakciną nuo COVID-19.
„Šią savaitę Rusija paskelbė, kad artėja prie COVID-19 vakcinos skirtos audinėms ir naminiams gyvūnams, tokiems kaip katės, klinikinių tyrimų pabaigos. Išsami informacija apie vakciną nebuvo viešinama, tačiau vakciną kuriantis valstybinis centras teigė, kad ji gali būti plačiai prieinama jau po kelių mėnesių.
Skirtingų gyvybės rūšių atstovų organizme susiformuoja nevienodas imuninis atsakas, todėl gali tekti padvigubinti arba patrigubinti antigeno kiekį, tarkime, šunims, lyginant su katėmis, tačiau dėl to vakcinavimo metodo esmė nepakis“, – rašo profesorius.
S. Čaplinskas sako, kad mokslininkų tikslas šiuo metu yra sukurti ir nuo galimų viruso mutacijų galinčią apsaugoti vakciną.
„COVID-19 greičiausiai niekur neišnyks. Jis liks su mumis visiems laikams. Taigi rizika gyvūnams taip pat niekur neišnyks. Kadangi dėl prekybos laukiniais gyvūnais, miškų kirtimo ir kitos veiklos žmogus ir toliau artimai kontaktuoja su laukiniais gyvūnais, yra didelė tikimybė, kad sulauksime ir SARS-CoV-3.
Mokslininkai ieško būdų, kaip sukurti universalią koronaviruso vakciną – tokią, kuri imuninę sistemą apgintų ne tik nuo SARS-CoV-2, bet ir nuo bet kurios jai giminingos infekcijos. Jie viliasi rasti apsaugą ne tik nuo žinomų virusų, bet ir tų, apie kuriuos mes dar nežinome“, – socialiniuose tinkluose rašo profesorius.
Pirmieji skiepai gyventojams – jau beveik Lietuvoje
Portalas tv3.lt primena, kad pirmoji vakcinų nuo koronaviruso siunta Lietuvą turėtų pasiekti jau antrąją Kalėdų dieną. Gruodžio 27-ąją planuojama pradėti gyevntojų skiepijimą. Vakcinos į Lietuvą, kaip ir kitoms Europos Sąjungos šalims, bus tiekiamos pagal iš anksto sudarytą grafiką.
Pirmiausia bus skiepijami sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys medikai, o antruoju etapu vakcinos bus skiriamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančių gydymo įstaigų darbuotojams bei pacientams. Šios grupės turėtų būti paskiepytos per pirmąjį metų ketvirtį. Vėliau, paskiepijus prioritetines grupes, vakcinuotis bus kviečiama visuomenė.
Šiuo metu Lietuvoje galioja karantino režimas. Visą aktualią informaciją galite rasti mūsų portale ir šioje iliustracijoje.
