Pirmadienį teismas skundą atmetė, nes toks planas, teismo vertinimu, nuteistajam buvo paskirtas pagrįstai.
„Probacijos tarnyba, vykdydama nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės, vadovaujasi baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais. Šių teisės aktų pagrindu buvo sudarytas cituojamas planas bei nustatytos priemonės, efektyviam šios priemonės kontrolės vykdymui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad Planas baudžiamojo poveikio priemonės vykdymui sudarytas ir priemonė parinkta pagrįstai, nėra pagrindo panaikinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios specialistės pateiktą nurodymą Gintarui Steponavičiui pasirašyti Bausmės ir baudžiamojo poveikio ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planą, įskaitant jo 3.4 ir 5.2. punktus, ir jo laikytis, bei Lietuvos probacijos tarnybos vadovo 2024 m. vasario 1 d. sprendimą“, – rašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Giedrės Maslauskaitės priimtoje nutartyje.
Teismo atstovas Giedrius Janonis Eltą informavo, kad skundas buvo gautas dėl probacijos pareigūnės nurodymo ir Probacijos tarnybos atsakymo į skundą. Administraciniam teismui atsisakius priimti skundą, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas G. Steponavičiaus advokato skundas, juo prašoma panaikinti nurodymą G. Steponavičiui pasirašyti bausmės ir auklėjimo priežiūros planą ir jo laikytis. Taip pat buvo prašoma priteisti iš probacijos tarnybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2023 m. gruodžio 13 d. Lietuvos probacijos tarnybos vyriausioji specialistė elektroniniu paštu į nuteistojo G. Steponavčiaus elektroninį paštą atsiuntė laišką. Jame nurodė, kad siunčiamas susipažinti Bausmės ir baudžiamojo poveikio ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas, susipažinus prašoma pasirašyti plano punktus bei atsiųsti elektroniniu paštu.
ELTA primena, kad pernai lapkričio 22 dieną paskelbtu Apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo iškart, G. Steponavičiui paskirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda ir draudimas būti išrinktam ar skiriamam į į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas ketveriems metams.
G. Steponavičius įtarimų sulaukė būdamas 2012–2016 metų kadencijos Seimo nariu, parlamentinės politinės partijos Liberalų sąjūdis pirmininko pavaduotoju, partijos valdybos ir tarybos nariu.
Apeliacinis teismas pripažino, kad G. Steponavičius piktnaudžiavo tarnyba. Pasak teismo, G. Steponavičius, žinodamas, jog eksliberalo Šarūno Gustainio teiktos Vartojimo kredito įstatymo pataisos yra svarbios koncerno buvusiam viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui, kaip tuometinio „MG Baltic“ atstovui, siekė gauti turtinės naudos – paramos Liberalų sąjūdžio ir kitų partijos narių politinei veiklai finansuoti.
„Dėl šios politinės paramos skyrimo, apeinant teisės aktų reikalavimus, G. Steponavičius ir R. Kurlianskis konkrečiai susitarė įvykusių kelių susitikimų metu“, – paskelbė Apeliacinis teismas. Pasak teismo, tokiais savo, kaip Seimo nario, veiksmais G. Steponavičius sulaužė duotą Seimo nario priesaiką, pažeidė sąžiningumo, skaidrumo, padorumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo principus ir dėl to didelę neturtinę žalą patyrė tiek Seimas, tiek Lietuvos valstybė.
Už korupcinius nusikaltimus kartu su G. Steponavičiumi nuteisti buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis, Seimo narys Vytautas Gapšys ir eksparlamentaras Eligijus Masiulis jau atlieka jiems skirtas laisvės atėmimo bausmes Kauno kalėjime.
