Vidaus reikalų ministerijoje įvykusioje spaudos konferencijoje ministrė Agnė Bilotaitė pristatė pasibaigusį bandomąjį narkotikų prevencijos projektą. Šiame projekte dalyvavo 7 mokyklos iš Vilniaus, Alytaus ir Klaipėdos rajono savivaldybių. Pasak jos, pagrindinis pilotinio projekto tikslas – didinti saugumą Lietuvos mokyklose.
Ministrės teigimu, šis bandomasis projektas užtikrino glaudesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą, sustiprino tarpusavio ryšius ir aiškiai apibrėžė atsakomybių sritis.
„Buvo sudarytas veiksmingas minkštųjų ir kietųjų priemonių sąrašas, iš kurių savivaldybės mokyklos pagal savo situaciją galės pasirinkti, kas joms tinka“, – sakė vidaus reikalų ministrė.
Kaip kietąsias priemones ministrė įvardijo technologines priemones: kameras, metalo detektorius, tvoras, o minkštosios priemonės: įvairūs mokymai, kampanijos, pranešimų linijos, pranešimų dėžutės.
Trijų žingsnių programa
Svarbiausias bandymo rezultatas, pasak ministrės, yra atsirasiantis naujas Vyriausybės nutarimo projektas, kurio pagrindinės yra trys žinios:
„Tai leis atpažinti, reaguoti ir padėti pagal vieningą veiksmų algoritmą. <...> Kiekviena mokykla, kiekviena savivaldybė spręsdavo ir imdavosi priemonių pagal savo išmanymą, pagal savo kompetencijas, mes turėsime dabar vieningą algoritmą“, – spaudos konferencijoje sakė A. Bilotaitė.
Pasak ministrės, Policijos departamentas jau ruošia klausimyną tėvams, kuris leis jiems įsivertinti apie savo vaikų elgesį. Taip pat su vaikais dirbantys žmonės bus apmokyti ir įgis kompetencijų, kaip atpažinti atvejus, kai mokiniai elgiasi keistai.
„Apie reagavimą – mokykloms bus sudaryti atskiri pagalbos planai, kokių veiksmų turi būti imamasi, jeigu tokie faktai yra nustatomi. Paskutinis etapas – pagalba: ji apima švietimą, sveikatos priežiūros paslaugas, neformaliojo švietimo organizavimą ir kitas prevencines veiklas“, – teigė A. Bilotaitė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė akcentavo gyvenimo įgūdžių programos svarbą narkotikų prevencijoje.
„Visų bendras interesas yra saugi mokykla, saugi aplinka. <...> Labiausiai norėčiau akcentuoti prevencinį dėmenį: gyvenimo įgūdžių programą. Nors visuomenėje ji piešiama įvairiai, nebūtinai pozityviai, vis tik noriu patikinti, kad tai yra įsibėgėjęs projektas. <...> Aišku, pirmiausia kalbama apie emocinius sveikatos dalykus, socialinį-emocinį ugdymą, bet kaip integrali dalis kalba eina ir apie narkotinių medžiagų prevenciją“, – akcentuoja R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. Požėla: „Matome negerą tendenciją“
Policijos generalinio komisaro Renato Požėlos teigimu, Lietuvoje auga nusikaltimų, susijusių su narkotikais, skaičius, taip pat nepilnamečių, įtariamų su disponavimu narkotikais susijusiais nusikaltimais, skaičius.
„Matome didėjančią registruotų nusikalstamų veikų, susijusių su narkotikais, tendenciją. Matome stabilų nusikaltimų, susijusių su narkotikais, procentinį didėjimą, lyginant su bendru nusikalstamų veikų skaičiumi. Matome tendenciją, kad vis daugiau nustatoma atvejų, kai disponuojama labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.
Matome negerą tendenciją, kad šalyje didėja nepilnamečių, įtariamų nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimus narkotinėmis medžiagomis, skaičius“, – nusikalstamumo statistiką vardino R. Požėla.
Pasak generalinio komisaro, 2023 m. iki rugsėjo vidurio policijos įstaigose registruota 2300 nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ar jų kontrabanda, o šiemet – 2600.
R. Požėlos teigimu, auga ir nepilnamečių, įtariamų su narkotikais susijusiais nusikaltimais, skaičius. Taip pat pagal statistinius duomenis matoma, kad disponavimas narkotinėmis medžiagomis tampa viena populiariausių nusikalstamų veikų Lietuvoje.
„Šitos nusikalstamos veikos jau ne pirmus metus yra, sportiniais terminais tariant, tvirtai įsitaisiusios nusikalstamų veiktų bendrame penketuke. Jos patenka į tą penketuką su tokiomis tradicinėmis nusikalstamomis veikomis, kaip vagystės, kaip buitinis smurtas, kaip neblaivus vairavimas transporto priemonės“, – teigė R. Požėla.
Kietosios priemonės pasiteisina ne visur
Tarp pilotinio eksperimento dalyvių buvo Vilniaus jėzuitų gimnazija. Kaip pasakoja gimnazijos direktorė, ši įstaiga labiau orientavosi į mokymus ir švietimą.
„Buvo tikslas atverti tėvams akis. Kad tai gali atsitikti su jų vaiku, ir kad neturėtų raupsuotumo žymės. Tai tėvų įtrauktis labai džiugino. Esame numatę tam tikras prevencines veiklas ir mokymus tėvams, taip pat ribų susitarimus ir nustatymus dėl mobiliųjų telefonų. Lygiai taip pat turime gyvenimo įgūdžių programoje atskiras temas, kurias realizuojame savo neformalaus ugdymo centre, stovyklavietėje už Vilniaus“, – teigė Vilniaus jėzuitų gimnazijos direktorė Edita Šicaitė.
E. Šicaitė pasakojo, kad savo lėšomis mokykla įsirengė 7 papildomas vaizdo stebėjimo kameras, taip pat rengė mokymus mokytojams ir tėvams. Visgi, pasiteisino ne visos priemonės.
„Dūmų detektoriai – dalis gimnazijos patalpų yra XVII amžiaus. Tai valytoja praėjo ir papurškė aerozolio, tai mokiniai po fizinio ugdymo pamokų pasipurškė kvepalais – dūmų detektoriai pradėjo veikti. Tai jie mūsų pastate nepasiteisino“, – komentavo E. Šicaitė.
Į kelias kitas eksperimente dalyvaujančias mokyklas, nuolat užsukdavo policija. O taip pat šalyje veikia specialioji linija „Narkotikams – NE“, kuria paskambinus galima pranešti apie narkotikų vartojimo ar platinimo atvejus. Pasak generalinio komisaro R. Požėlos, ši linija itin pasiteisino: nuo vasario mėnesio sulaukta virš 700 pranešimų apie narkotikų platinimą, pagal juos pradėta 30 ikiteisminių tyrimų, 26 asmenims pareikšti įtarimai.
