Antradienį prie Vyriausybės rūmų išsirikiavę pareigūnai laikė rankose plakatus su užrašais „Noriu skaidrumo“, „Mobingui – ne“, „Dvigubi standartai“.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (LRITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas žurnalistams sakė, kad pareigūnai yra sunerimę, stebėdami Teisingumo ministerijos veiksmus prieš LKT vadovą M. Kairį.
„Profesinės sąjungos gauna signalus, kad Teisingumo ministerijoje, kuri turi užtikrinti žmogaus teises ir laisves, ne viskas vyksta kaip turėtų būti demokratinėje valstybėje“, – sakė V. Jagminas.
Pareigūnų atstovas pabrėžė, kad vieną po kito tarnybinę nuobaudą M. Kairiui inicijavusi Teisingumo ministerija vargu, ar siekia iš esmės išsiaiškinti, kokios problemos kamuoja LKT.
„Mes kalbame ne apie vadovo, kaip figūros, gynimą. Mes kalbame apie taikomus metodus ir būdus. Šiuo atveju galima pritaikyti bet kam tada, neatsižvelgiant į rangą. Mes kalbame apie netinkamą atstovavimą Teisingumo ministerijos pozicijoje esančių žmonių“, – dėstė V. Jagminas.
Pasak LRITĮPS vadovo, situacija esą tampa dar labiau įtartina, kai tarnybinius patikrinimus prieš LKT vadovybę ėmė vykdyti anksčiau tarnyboje dirbęs Gintautas Šarauskas. Kaip teigė V. Jagminas, susidaro įspūdis, kad minėtas asmuo audituoja savo paties buvusią veiklą.
„Nuostabą kelia tai, kad vietoje to, kad būtų atliktas normalus auditas, patikrinimas, viskas būtų įvertinta, viskas daroma tyčia po gabalėlį tam, kad būtų konkrečiai būtų susidorota su vienu ar kitu neįtikusiu vadovu“, – sakė V. Jagminas.
„Šiuo atveju viskas yra taikoma per tarnybinę atsakomybę, konkrečiai yra „mobinguojamas“ generolas (M. Kairys – ELTA). Mes pasisakome prieš mobingą, negalima taip elgtis. Kokį pavyzdį duodame į ateitį kitiems? Kokią žinią Vyriausybė išsiunčia kitiems vadovams? Kad, jei jūs turėsite kitą nuomonę, prieštarausite mūsų pozicija, bus taip pat kaip ir su šituo generolu“, –
Kaip skelbta anksčiau, proteste dalyvavo LRITĮPS, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjungos ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovai.
V. Jagminas pripažino, kad pareigūnų profesinės sąjungos dėl M. Kairio situacijos vieningos nuomonės neturi, nes dalis jų remia tarnybinius patikrinimus atliekančią Teisingumo ministeriją.
Skyrus du papeikimus, ministerija inicijuoja LKT vadovo atleidimą
ELTA primena, kad teisingumo ministras Rimantas Mockus siūlo atleisti iš pareigų LKT direktorių M. Kairį.
Nurodoma, kad tarnybinė nuobauda M. Kairiui, tai yra atleidimas iš pareigų, siūlomas, kadangi tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog LKT vadovas pažeidė Vidaus tarnybos statutą, Biudžetinių įstaigų įstatymą, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą, taip pat taisykles, susijusias su įstaigų kontrole, reorganizavimu.
Galutinį sprendimą dėl M. Kairio atleidimo iš pareigų priims Vyriausybė.
Pats M. Kairys Eltai praėjusią savaitę teigė nesutinkantis su jo atžvilgiu atliktų tarnybinių patikrinimų išvadomis. Jis teigė planuojantis skųstis anksčiau ministrų kabinėto priimtus sprendimus jam skirti papeikimą ir griežtą papeikimą.
Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė teisingumo ministro R. Mockaus siūlymui LKT direktoriui M. Kairiui skirti griežtą papeikimą.
R. Mockus Vyriausybės posėdyje sakė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog M. Kairys padarė pažeidimus, susijusius su tarnybinių automobilių naudojimo taisyklėmis, tai yra naudojo tarnybinį automobilį kelionei iš namų į darbą ir atgal, nors taip elgtis pakeistos taisyklės esą neleido.
LKT vadovui, ministrų kabineto sprendimu, prieš kelias savaites jau buvo skirtas vienas papeikimas. Pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą pasiūlė teisingumo ministras R. Mockus, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo dėl LKT vadovo M. Kairio veiksmų išvadas.
Tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija M. Kairio veiksmuose nustatė kelis pažeidimus. Komisija priėjo išvados, kad LKT vadovas, patvirtindamas Kauno kalėjimo inventorizacijos pirkimo paraišką, pavedęs darbus atlikti išoriniam tiekėjui, viršijo įgaliojimus, pažeidė įstatymo viršenybės principą, neužtikrino, kad LKT lėšos būtų naudojamos taupiai ir racionaliai. Dėl šių pažeidimų esą patirta daugiau nei 35 tūkst. eurų turtinė žala.
M. Kairio veiklą tyrusi komisija taip pat nustatė, kad LKT direktorius neužtikrino viešojo pirkimo skaidrumo.
Anot Teisingumo ministerijos, atliekant tarnybinį patikrinimą, komisija nustatė ir kitus asmenis, kurie galimai nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Nurodoma, kad LKT nebuvo identifikuotas ir suvaldytas interesų konfliktas, kuris galimai paveikė sprendimų priėmimą ir sukėlė abejonių viešųjų pirkimų skaidrumu. Akcentuojama, kad neatskleidus LKT kanclerės L. Valalytės ir politinio komiteto ryšio, nebuvo užkirstas kelias galimai šališkam sprendimų priėmimui viešojo pirkimo procedūrų metu.
Ši informacija perduota Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
LKT kanclerė L. Valalytė yra ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, ji anksčiau nurodė priklausanti Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujama politiniam komitetui „Vieningas Kaunas“.
M. Kairys į LKT paskirtas praėjusios Seimo kadencijos metu. 2023 metų kovą buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2024 metų gegužės tapo tarnybos direktoriumi.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
